Sidebar

atviru duomenu diena 11Kiekvienais metais vasario paskutiniąją arba kovo pirmąją savaitę prisimename naudą, kurią žmonijai atneša atvirieji duomenys. Atvirieji duomenys – tai duomenys, kuriuos bet kas gali laisvai naudoti ir platinti be papildomų reikalavimų, išskyrus reikalavimą nurodyti duomenų šaltinį arba reikalavimą pakartotinai naudoti duomenis tik tomis pačiomis sąlygomis. Dažniausiai atveriami mokslinių tyrimų arba viešojo sektoriaus duomenys, tačiau kartais dalį savo duomenų atveria ir įmonės. Atvirųjų duomenų diena minima nuo 2010 metų – jos datą nustato ir renginius koordinuoja tarptautinė pelno nesiekianti organizacija Open Knowledge Foundation, siekianti, kad žinios ir informacija taptų prieinami kuo platesnei visuomenės daliai.

Galimybė turėti prieigą prie anksčiau neprieinamų buvusių duomenų rinkinių leidžia rastis lygybei ir skaidrumui bei gimdo naujas verslo idėjas. Atvirųjų duomenų įkvėptų iniciatyvų pasaulyje yra tūkstančiai. Šio teksto apačioje VU bibliotekos Mokslinės informacijos ir duomenų skyrius siūlo susipažinti su penkiais atvirųjų duomenų įkvėptų iniciatyvų pavyzdžiais, kurie parodo, kokie įvairūs gali būti atvirieji duomenys bei jų naudojimo sritys. Galbūt pamatę šiuos pavyzdžius ir Jūs nuspręsite prisidėti prie atvirųjų duomenų kūrimo arba Jums kils naujų idėjų, kaip atvirieji duomenys galėtų pasitarnauti visuomenei.

Apie mokslinių tyrimų duomenų atvėrimą daugiau sužinoti galima skyrelyje Atvirieji duomenys. Jei ieškote platformos savo mokslinių tyrimų duomenims atverti, rekomenduojame Nacionalinį atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvą (MIDAS).

5 geriausios atvirųjų duomenų įkvėptos iniciatyvos, atrinktos VU bibliotekos Mokslinės informacijos ir duomenų skyriaus

  1. Our World in Data portalas. Šiame portale plačiajai visuomenei suprantama kalba pateikiamos duomenų, susijusių su pasaulyje vykstančiais ekonominiais, socialiniais ir gamtiniais pokyčiais analizės. Portalo turinį kuruoja Oksfordo universitetui priklausanti mokslininkų komanda. Pagrindinis projekto tikslas – padaryti duomenimis paremtas žinias prieinamas kuo daugiau žmonių, kad šios žinios padėtų jiems drauge rasti pasaulį kankinančių problemų sprendimus.
  2. Atlas Open Data projektas. Šis Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) užgimęs projektas siūlo mokomąją medžiagą mokykloms ir universitetams, paremtą eksperimentų, atliktų Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve, rezultatais. Projektas dalinasi ne tik eksperimentų metu surinktų duomenų rinkiniais, bet ir specialiai edukaciniams tikslams sukurtais duomenų analizės įrankiais.
  3. BlindSquare mobilioji programa. Ši programėlė garsiniu būdu perteikia geografinius duomenis iš platformos Open Street Map ir socialinio tinklo Foursquare vartotojų pasidalintą informaciją apie jiems patinkančius lankytinus objektus. Tai suteikia regėjimo negalią turintiems asmenims galimybę naudotis navigacijos įrankiu, kuris dar ir leidžia surasti norimo pobūdžio lankytinus objektus ir pasidalinti savo įspūdžiais apie juos Foursquare Programėlė dar „nekalba“ lietuviškai, bet jau „išmoko“ rusų, lenkų ir netgi estų kalbas. Tikėkimės, kad greitu metu ją bus galima išgirsti ir mūsų kalba.
  4. Harvardo koledžo atvirųjų duomenų projektas (HODP). Šis Harvardo universiteto pirmosios pakopos studentų inicijuotas projektas naudoja universiteto skelbiamus atviruosius duomenis (pvz., naujų studentų priėmimo statistiką ar bendruomenės apklausų rezultatus) kaip pagrindą analitiniams straipsneliams, aptariantiems universiteto bendruomenei svarbius klausimus. Tai darydami studentai ne tik pasiūlo universiteto bendruomenei kokybišką publicistinį turinį, bet ir tobulina savo duomenų analizės bei pateikimo įvairialypei auditorijai įgūdžius.
  5. Oro kokybės programėlės. Paskutiniam punktui atstovauja net kelios panašaus pobūdžio mobiliosios programos. Šios programėlės perima po pasaulį išsibarsčiusių oro kokybės matavimo stočių teikiamus duomenis, juos atrenka pagal vartotojo buvimo vietą ir patraukliai juos atvaizduoja. Vienas iš daugelio oro kokybės nustatymo programėlių vystytojų yra Plume Labs startuolis, įsikūręs Paryžiuje.

Gintė Medzvieckaitė, 2021-03-05

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku