Žymaus istoriko, knygotyrininko, numizmato, Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelevelio (1786–1861) surinktas senosios kartografijos rinkinys, vertinga knygų kolekcija ir dokumentinis palikimas – tarp pačių svarbiausių Vilniaus universiteto bibliotekos istorinių rinkinių.
Joachimas Lelevelis – Vilniaus universiteto profesorius, testamentu savo asmeninę biblioteką paskyręs VU bibliotekai. Vilniaus universitete jis dėstė 1815–1818 m. ir 1822–1824 m. Dėl filomatų ir filaretų bylos buvo pašalintas iš universiteto, gyveno Paryžiuje, Briuselyje, bet Vilniaus niekada nepamiršo. Jo asmeninė kolekcija – 400 senųjų atlasų bei žemėlapių ir 5000 knygų. 1926 metais, vykdant jo valią, kolekcija pervežta į Vilniaus universiteto biblioteką iš Kurniko bibliotekos Lenkijoje.
J. Lelevelis buvo neeilinis mokslininkas, novatorius, savo metu padaręs didelę įtaką daugeliui istorijos mokslo sričių, įvertintas amžininkų, gerbiamas ir mylimas studentų. Laiške tėvui J. Lelevelis yra aprašęs, kaip jo įvadinės paskaitos Vilniaus universitete klausytis atėjo tokia gausi minia, kad teko kelis kartus ieškoti tinkamos salės. Ne veltui jam eilėraštį yra parašęs poetas Adomas Mickevičius, o literatas, Lietuvos praeities tyrinėtojas Dionizas Poška jam paskyrė odę, pirmą kartą paskelbtą 1829 m. laikraštyje Dziennik Warszawski – „Pas Ksaverą Bohušą, lietuvį ir Jokimą Lelevelį, mozūrą“. Poetas eilėraštyje išreiškė pagarbą ir susižavėjimą mylimu ir gerbiamu profesoriumi, uždegančiu širdis ir protus. Dionizas Poška savo odę, skirtą Ksaverui Bogušui ir Joachimui Leleveliui, parašė lietuviškai, dėkodamas už knygas apie lietuvių kilmę, už dėmesį lietuvių kalbai ir tautos praeičiai. Žemaitis susirašinėjo su profesoriumi Leleveliu ne tik jo profesoriavimo Vilniuje metais, bet ir vėliau, jam išvykus į Varšuvą.
Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas D. Poškos laiškas J. Leleveliui su prie jo pridėtu lietuvių, lenkų ir lotynų kalbos žodynėliu, sudarytu D. Poškai siekiant konkrečiais kalbos pavyzdžiais pagrįsti lotynišką lietuvių kalbos kilmę.
Taigi, J. Leleveliui turėtume būti dėkingi ir už lietuvišką tematiką A. Mickevičiaus kūriniuose, ir už stiprėjantį dėmesį lietuvių kalbai ir kultūrai XIX amžiuje. Jau nekalbant apie bibliotekos praturtinimą...
Suskaitmenintame J. Lelevelio fonde yra piešinių, brėžinių, kartografijos, rankraščių, fotografijų, saugomi net profesoriaus žemėlapiams spalvinti naudoti dažai ir jo plaukų sruoga, kuriuos galite pasižiūrėti paspaudę šią nuorodą. O balandžio 1 d., minint VU 442-jį gimtadienį, bus galimybė virtualiai pasivaikščioti po VU bibliotekos J. Lelevelio salę ir net apžiūrėti joje eksponuojamus M. Mažvydo ir M. Daukšos katekizmų leidimus. Apie šią virtualią ekspoziciją informaciją pateiksime balandžio 1 d. – sekite naujienas!
Iliustracijos: Antanas Šakalys, „Dionizas Poška ir Joachimas Lelevelis“. Iš serijos „Vilniaus universitetui – 400“. 1978 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr. (naujienos viršelis); J. Lelevelis savo darbo kambaryje Briuselyje (aut. Guminski, Polikarp, 1903), VU bibliotekos archyvas.
Parengė Nijolė Bulotaitė
2021-03-24