Sidebar

Kovo 27-ąją minime Teatro dieną. Vilniaus ir Lietuvos teatro ištakos – 1570 m. spalio 18 d. kolegijos kieme suvaidinta italo Stefano Tucci komedija „Heraklis“. Nuo pat Vilniaus universiteto įsteigimo jėzuitai daug dėmesio skyrė muzikinei, teatrinei veiklai: buvo statomos pjesės, choreografinės kompozicijos, rengiamos teatralizuotos religinės ir akademinės šventės, sutraukdavusios minias žiūrovų. Jėzuitai mokėjo kurti įspūdingus reginius – jų spektakliuose lankydavosi valdovai bei didikai.

Pirmieji vaidinimai vykdavo miesto aikštėse, gatvėse, kolegijos ir akademijos kiemuose, Šv. Jonų bažnyčioje, nuo XVIII a. vis dažniau minima ir Teatro salė. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad kolegijos scenos mašinerija buvo pirkta Italijoje, nuo XVII a. buvo naudojamos keičiamos dekoracijos, gausu šviesos efektų, renginius paįvairindavo fejerverkai. Vaidinimų metu pasitaikydavo nelaimingų atsitikimų, apdegimų, todėl jėzuitų ordino vadovybė ne kartą tai buvo uždraudusi. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi Vilniaus akademijos vizitatorių memorialai, jėzuitų vyresniųjų nutarimai, kuriuose nemažai vietos skiriama mokykliniams vaidinimams: jų organizavimui, dekoracijoms, scenos įrangai, pjesių tekstams. Yra išlikę pjesių tekstų, mokyklinio teatro programų (nuoroda 1; nuoroda 2).

Nemažai informacijos apie rengiamus vaidinimus užfiksuota ir Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomame Vilniaus jėzuitų akademijos dienoraštyje. Jame minimas 1710 m. balandžio 18 d. spektaklis, kai vakare „vaidintojai svaidomosiomis ugnimis tėvui prefektui apdegino barzdą, o kitiems klausytojams pridarė kitokių nuostolių“.

Naujienos viduje 1

 Naujienos viduje 2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

 

Nijolė Bulotaitė 

2021-03-26

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos