Bajorišką kilmę įrodantys dokumentai: giminės medžiai ir plunksnomis dabinti herbai

Vienas įdomesnių VU bibliotekos senosiose kolekcijose saugomų dokumentų – buvusių Lietuvos didikų šeimų dokumentai: genealoginiai, dar kitaip vadinami šeimos ar giminių, medžiai. Susiraizgiusiose šakose įamžinti vardai ir pavardės pasakoja šeimos narių kilmės istoriją, tačiau ne ką mažiau už spalvotus genealoginius medžius dėmesį prikausto greta pateikiami giminių herbai, kuriuose po plunksnomis, trimitais, pasagomis ir kitais elementais slepiasi neaprėpiamas ir spalvingas heraldinių subtilybių pasaulis.

Burbų giminės geneologinis medis su herbu, VU bibliotekos archyvas

Herbai, pradžioje susiformavę kaip skiriamieji kariniai riterių ženklai, kuriais buvo žymimi šarvai, Vakarų Europoje atsiranda nuo XII a., Lietuvoje pasirodo keliais amžiais vėliau. Įdomu tai, kad jų kūrimas apibrėžiamas gana griežtomis heraldikos taisyklėmis. Svarbiausioji herbo dalis yra skydas, ne retai suskaidytas į vadinamuosius laukus, kuriuose vaizduojami patys įvairiausi simboliniai piešiniai: nuo žmonių, daiktų, augalų iki fantastinių būtybių atvaizdų. Visgi vienas plačiausiai ir seniausia naudojamų ženklų – linijiniai simboliai: strėlės, kryžiai, tiesės. Lietuvoje tokių herbų pavyzdys yra Gediminaičių stulpai, tapę Gediminaičių dinastijos herbu. Be skydo herbas dažnai turi  jame pavaizduotą karūną, šalmą, mantiją, skydo laikytojus, jame gali būti ir užrašas – devizas. Ne mažiau svarbi detalė herbuose atitenka ir spalvoms, heraldikoje vadinamos tinktūromis. Jos skirstomos į metalus (aukso ir sidabro), spalvas, kailius. Vyrauja klasikinės spalvos, o kalbant apie kailius – labiausiai paplitusios yra šermuonėlio ir voverės kailių tinktūros.

Kiekvienas herbas irgi neatsiranda iš niekur: jis turi savo kilmės istoriją, neretai apipintą legendomis, lemiančią herbo pavadinimą. Dauguma jų kilę iš asmenvardžių, dalis iš vietovardžių, taip pat kovų šūkių ar herbe pavaizduotų figūrų. Tiesa, tyrinėjant lietuvių bajorų herbus, dažnai sutinkami lenkiški pavadinimai, nes didžiąja dalimi yra perimti iš Lenkijos didikų.

O jei nuspręsite kada patyrinėti VU bibliotekoje saugomus giminių kilmės dokumentus, pasigrožėkite įmantriu Burbų šeimos medžiu ir herbu, kurį puošia ryškus kryžius, karūna ir stručio plunksnos. Keliaujant po Lietuvą ir užsukus į Belvederio dvaro koplyčią, ant jos durų galima išvysti tokį pat herbą, o greta – devizą „Justitia supremum lex esto“ (lot. „Aukščiausio įstatymo teisingumas“). Minėtas dvaras kadaise priklausė šiai Lietuvos bajorų giminei, kildinamai iš Žemaitijos. Ne mažiau įdomus bibliotekos archyvuose esantis Bogvilų šeimos medis, šalia kurio esantis herbas pavadinimu Dąbrowa išduoda, kad giminė kilusi iš labai senos lenkų, lietuvių ir čekų didikų Kiškų giminės. Herbinio skydo lauke pavaizduota sidabrinė pasaga su trimis auksiniais kryžiais. Kokie dar medžiai „auga“ bibliotekos kolekcijose ir kokie herbai juos puošia – kviečiame susipažinti patiems. Leisdamiesi į tyrinėjimus, galbūt netikėtai atrasite ir savo giminėje atpažįstamas pavardes. Kas gali žinoti, gal ir jūsų venomis teka mėlynas kraujas.

Parengė Ramunė Gedvilaitė, 2021-08-03