Visi bent kartą gyvenime tikrai esame girdėję sąvoką „paslapčių knyga“. Neretai tai asocijuojame su burtais, magija ir kitomis neįmintomis pasaulio mįslėmis. Šįkart jums atskleisime kiek kitokį dokumentą, kuris ne tik yra savaime paslaptingas, nes neatskleidžia nei kūrinio metų, nei autoriaus (tik inicialus A. R.), bet ir savo turiniu: knygelėje pateikti, nesuklysime pasakę, paslaptingi augalai, priklausantys grupei organizmų, slepiančių savo lytį. Minimas dokumentas pavadinimu Plantae Cryptogamicae in Agra Vilnensi Collectae yra tarsi rankraštinis albumas, kuriame išsaugoti nežinia kuriuo metu Vilniaus apylinkėse surinkti ir vis dar išlikę sudžiovinti kriptogamų klasės augalai, dar kitaip vadinami slaptalyčiais. Taigi žvilgtelkime, kas ir kodėl ką slepia.
|
|
 |
Pats terminas kriptogamija kilęs iš graikų kalbos ir reiškia paslėptą reprodukciją. Kitaip tariant, tai augalai, kurių lyties organai tokie maži, kad vos pastebimi. Šie augalai nesidaugina sėklomis, o sporomis, jie neturi žiedų, sėklų, vaisių. Kriptogamai gali gyventi tiek vandens, tiek sausumos aplinkoje; vis dėlto, jiems saulės vonios nepatinka – paprastai renkasi augti ten, kur aplinka tamsi ir drėgna. Kodėl jie tokie jautrūs? O todėl, kad turi audinius, kuriuos gali pažeisti saulės spinduliai. Po kriptogamų pavadinimu glaudžiasi tokie augalai kaip samanos, asiūkliai, pataisai, selaginėlės, kerpės, žalieji dumbliai, kai kurie grybai. Ar per Jonines ieškojote paparčio žiedo, bet, kad ir kaip stengėtės, negalėjote jo rasti? Tai dėl to, kad kriptogamų grupei priklauso ir paparčiai – o jie, kaip jau supratote, žiedų neturi.
|
|
 |
Grįžtant prie paties rankraščio, matome, kad šalia suklijuotų augalų mėginių įrašyti pavadinimai moksliški, lotynų kalba, prie kai kurių jų atitikmenys lenkų kalba. Pridėtas lapelis su spausdinta žyma Herb. W. Besser turėtų reikšti „iš W. Besserio herbariumo“. Pats Vilibaldas Beseris buvo austrų botanikas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs vakarų Ukrainos teritorijoje. Nežinia, kokiu metu V. Beserio herbariumo vienetas pridėtas prie šio albumo – gautas kaip dovana, o gal V. Beseris buvo nežinomo albumėlio savininko dėstytojas? Galbūt augalas įdėtas vėliau ir nėra tiesiogiai susijęs su albumėlio istorija. Šiaip ar taip, V. Beseris gyveno iki 1842-ųjų, tad šis augalas surinktas pirmojoje amžiaus pusėje.
Antra įdomi žyma – ant dviejų puslapių pažymėta Jundzil junior ir Jun. junior (Jundzilas jaunesnysis), galbūt kaip nuoroda į tai, kad būtent šį konkretų augalą rado ir pateikė Jundzilas jaunesnysis. VU išties dirbo garsus Lietuvos mokslininkas, filosofas, botanikas Stanislovas Bonifacas Jundzilas. Jis buvo vienuolis, vaikų neturėjo, tačiau tėviškai rūpinosi savo sūnėnu, jaunuoju Juozapu Jundzilu, kuris taip pat buvo botanikas ir dėstė VU, nuo 1823 m.
Taigi, rankraštinė knyga pateikia daug atsakymų, bet kelia ir nemažai klausimų. Kita vertus, jei būtų kitaip, ar galėtume ją vadinti paslapčių knyga?
Tekstas: Ramunė Gedvilaitė. Šaltiniai: informaciją surinkti padėjo Veronika Girininkaitė, t. p. remtasi šaltiniais iš [1]; [2]; [3]; [4]. Vaizdai iš VU bibliotekos archyvo, RS F13-259.
2021-08-10