Sidebar

naujienos virselis 4 Copy1

Nauja savaitė – nauja virtualios ekspozicijos „Puošnaus popieriaus pasakojimų“ istorija! Šią dieną kviečiame patyrinėti kleisterinį popierių, iš pirmo žvilgsnio ne tokią ir sudėtingą techniką, pasižyminčią kiek kuklesniais raštais, išgaunamais gana paprastomis priemonėmis. Tačiau peržiūrėję parodą suprasite, kad nesudėtinga technika toli gražu nereiškia paprastų ir neįspūdingų raštų.

Taigi, kas yra kleisteris? Pats žodis Kleister vokiškai reiškia klijus ir juos pasigaminti galima kone virtuvės sąlygomis –  tam reikės miltų, vandens, o pridėjus pigmento ar dažiklio gauname kleisterinius dažus.  Ši technika, manoma, yra vienas ankstyviausių dažų paruošimo būdų, sukurtų siekiant surasti kuo pakeisti prabangesnį audinį, odą ar marmuruotą popierių. Tokiais dažais dekoruotas popierius buvo ištobulintas Vokietijoje XVIII a. ir sėkmingai paplito kitų šalių dirbtuvėse. 

Šis miltų ar krakmolo kleisteris – nuo seno plačiai žinoma klijavimo priemonė įvairių amatų srityse. Receptas, kaip pasigaminti klijus, randamas net 1847 m. Vilniuje leistame L. Ivinskio Kalendoriuje.

Kleisterinio popieriaus raštai stebina savitumu, jiems sukurti pasitelkiama įrankių įvairove ir iš to atsirandančiais žaismingais sprendimais. Vienas paprasčiausių kleisterinio popieriaus raštų – dažais padengtas ir per pusę sulenktas lapas, kurį atvertus lieka simetriškas gyslelių ornamentas. Kitas minimalistinio pobūdžio sprendimas – platesnio teptuko brėžių savaime kuriamas raštas ant kleisteriu ištepto popieriaus paviršiaus. Sudėtingesni raštai buvo išgaunami per drėgną spalvotą kleisterį braukiant įvairiais, neretai savadarbiais įrankiais: šukomis, pagaliukais, popieriaus ar audinio gniužulėliu, kempine ir kitomis priemonėmis.

04 04 VU bibliotekos pasakojimai 1

Paprastai šiam dekoravimo būdui, kaip atskleidžia daugelis istorinio kleisterinio popieriaus pavyzdžių, būdingas pasikartojantis spalvų derinys – ritmiškai išdėstytos raudona, violetinė, žalia ir geltona spalvos. Tačiau pasitaikydavo, jog dekoruotojai suderindavo kelis marginimo būdus – spalvotu kleisteriu padengtame lakšte galėjo būti įspaudžiami ir medžio plokštės raižiniai.

Kartais kleisteriu buvo puošiami ir knygos bloko kraštai: dar prieš tvirtinant knygos viršelį, jie būdavo apipjaunami ir nušlifuojami, o tada juos, stipriai suspaustus spaustuvuose, padengdavo dažais ir išmargindavo pasirinktais raštais.

Tyrinėdami kleisterinį popierių, ekspozicijos stebėtojai sužinos ir kiek netikėtą bei šypseną keliantį faktą, kad kleisteriu dekoruotas knygas reikia akylai saugoti nuo kai kurių vabzdžių rūšių. Tačiau visą paaiškinimą atrasite jau ne šiame tekste, o atvertę ketvirtąją skaitmeninės ekspozicijos „Puošnaus popieriaus pasakojimai“ dalį Minkštas pėdsakas. Kleisterinis popierius. Parodą, pristatomą Google Arts and Culture platformoje, galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.

04 03 VU bibliotekos pasakojimai

Kiti pasakojimai:

Žingsniuojanti klišė. Ksilografinis popierius. Žiūrėti galite pasirinkę šią nuorodą.

Nutūpęs spiečius. Taškytasis popierius. Žiūrėti galite pasirinkę šią nuorodą.

Sugautas raibulys. Marmuruotas popierius. Žiūrėti galite pasirinkę šią nuorodą.  

Aukso sodas. Brokatinis popierius – spalio 12 d.

Iliustracijos: Kleisterinio popieriaus pavyzdžiai knygose. Iš VU bibliotekos fondo. Nuotr. aut. R. Malaiška.

2021-10-05

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos