Atsirandant naujiems mokslo komunikacijos sklaidos būdams ir keliams, atviras mokslas tampa vis svarbesnis bei aktualesnis viso pasaulio mokslinei bendruomenei. Didelį dėmesį atviro mokslo klausimams skiria Europos Komisija. Vilniaus universiteto Strateginiame plane taip pat numatytas „Atvirojo mokslo politikos gairių bei jų įgyvendinimo plano" parengimas, kuriuo siekiama kurti atvirojo mokslo kultūrą, skatinti atvirumą, gerinti mokslinių tyrimų rezultatų ir jais pagrįstų švietimo išteklių kokybę, mokslinių tyrimų sklaidą. Skatinti atvirojo mokslo praktikas – ne tik politinė, bet ir vertybinė pozicija: ypač pandemijos laikotarpis parodė, kaip svarbu dalintis mokslinės veiklos rezultatais – duomenimis, publikacijomis, informacija – ne tik su mokslininkais visame pasaulyje, bet ir su visuomene, inicijuojant dialogą ir didinant pasitikėjimą mokslu.
Išsamiau šia tema VU biblioteka pakalbino Europos Komisijos (EK) Atvirojo mokslo specialistę Silvia Bottaro iš EK Mokslinių tyrimų ir inovacijų Generalinio direktorato, Atvirojo mokslo padalinio. Su ja kalbamės apie svarbiausias Europos Komisijos iniciatyvas, iššūkius ir rekomendacijas šalims atvirojo mokslo klausimu.
Kas lėmė dabartinę Europos Komisijos mokslo politiką, palaikančią atvirojo mokslo principus?
Viskas prasidėjo nuo mokslininkų grupės, kuri 2000-ųjų viduryje atkreipė dėmesį į bibliotekų dėl prieigos prie mokslo publikacijų patiriamas problemas. Taip, visų pirma, susidomėjome atvirąją prieiga, o po to ir platesne sritimi, kuri vėliau buvo pavadinta atviruoju mokslu. Kuo toliau, tuo labiau įsitikiname, kad atvirasis mokslas gali pagerinti mokslo ir inovacijų kokybę, efektyvumą ir poveikį, geriau atliepti visuomenės poreikius ir didinti visuomenės pasitikėjimą mokslu. Būtent tai paskatino Europos Komisiją atvirąjį mokslą pasirinkti politiniu prioritetu ir aktyviai remti šią sritį.
Kokios yra svarbiausios Europos Komisijos atvirojo mokslo iniciatyvos?
Pagrindinės iniciatyvos sutelktos ties naująja programa – Europos mokslinių tyrimų erdvė (angl. European Research Area, ERA):
1. Pristatyti ir palaikyti atvirosios prieigos publikavimo platformą Open Research Europe (ORE);
2. Užtikrinti moksliniams tyrimams palankią teisinę aplinką turtinių autoriaus teisių ir duomenų valdymo klausimais visoje Europos Sąjungoje;
3. Plėtoti Europos atvirojo mokslo debesį (angl. European Open Science Cloud, EOSC), taip užtikrinant FAIR prinicipais (surandamumas, prieinamumas, pritaikomumas, pakartotinis naudojimas – vert. past.) grįstus duomenis ir paslaugas mokslininkams Europoje.
4. Skatinti atvirojo mokslo praktikas gerinant mokslo vertinimo sistemą.
Taip pat remiantis Plastiko piratų iniciatyva, planuojame kas du metus organizuoti piliečių mokslo kampanijas Europos mastu. Be to, 2021-2027 metų mokslo ir inovacijų programa Europos horizontas turės tokią išsamią atvirojo mokslo strategiją, kokios dar nematėme.
Kokias matote didžiausias kliūtis atvirajam mokslui? Kaip manote, kokiais būdais jas galime įveikti?
COVID-19 pandemija atskleidė kelis svarbius iššūkius mūsų kelyje link atvirojo mokslo:
- Mokslo publikacijos dažnai nėra atveriamos iškart, visam laikui ir visiškai (leidžiant ne tik skaitymą, bet ir tolimesnį naudojimą, duomenų gavybą ir pan.), nors ir deklaruojama, kad jos – atvirosios prieigos;
- Daugelis atvirosios prieigos publikacijų (netgi COVID-19 temomis) nepateikia duomenų taip, kad jie būtų visiškai atviri, taip pat neaiškios licencinės pakartotinio naudojimo sąlygos;
- Mokslinių tyrimų duomenys tik iš dalies atitinka FAIR kriterijus, ir kol kas neturime atvirųjų duomenų infrastruktūros, kuri būtų tvari ir sąveiki. Visa laimė, kad EOSC sparčiai artėja prie šio tikslo.
Viena didžiausių kliūčių, kurią nustatėme iškart, bet kurią sudėtinga įveikti – dabartinė mokslo vertinimo sistema. Ji vis dar skatina publikacijas prestižiniuose, vaidinamuose „didelio poveikio“ žurnaluose ir skiria per mažai dėmesio pačių publikacijų kokybei, poveikiui bei atvirojo mokslo praktikoms.
Būtina dirbti kartu, kad įveiktume šias kliūtis. Naujojoje ERA programoje sprendimų ieškome su visais mokslo tyrimais suinteresuotais subjektais ir ES šalimis. Kadangi mokslas neturi sienų, mes taip pat dažnai dalyvaujame tarptautiniuose dialoguose, turėdami omenyje, kad atvirasis mokslas turi būti kiek įmanoma įtraukus ir nieko nepalikti už borto, ypač besivystančiose šalyse.
Mokslininkai dažnai vengia publikuotis atvirosios prieigos žurnaluose dėl didelių straipsnių apdorojimo mokesčių. Kaip Europos Komisija galvoja spręsti šią problemą?
Neseniai pastebėjome, kad kai kurie, ypač „prestižinių“ žurnalų, leidėjai, nustato neįtikėtinai aukštas kainas. Bet kuriuo atveju, atviroji prieiga prie publikacijų ne visada yra mokama. Atviroji prieiga suteikiama pasirinkus atvirosios prieigos leidėją, kuris gali būti tiek mokamas, tiek ne, bet taip pat ir per universitetų ar kitų mokslo institucijų valdomas talpyklas. Iš tiesų, Europos horizonto programos finansavimo gavėjų reikalausime publikacijas kelti į patikimas talpyklas – taigi, neliks įpareigojimo publikuoti atvirosios prieigos žurnaluose ar net mokėti didelių mokesčių.
2021-2022 m. Europos horizonto darbo programų kontekste yra numatomas konkurencingas institucinių bei pelno nesiekiančių atvirosios prieigos iniciatyvų finansavimas visoje Europoje, kad būtų padidintas jų efektyvumas, valdymas, pagerinta kompiuterinė ir programinė įranga, užtikrinta paslaugų mokslininkams kokybė.
Taip pat sukurta Open Research Europe (ORE), mūsų atvirosios prieigos publikavimo platforma, suteikianti galimybę Horizonto 2020 ir Europos horizonto programų dalyviams gauti aukštos kokybės publikavimo paslaugas visiškai nemokamai.
Su kokiais iššūkiais susidūrėte kurdami šią Open Research Europe platformą ir kas šio inovatyvaus būdo publikuotis laukia ateityje?
Open Research Europe platformoje jau publikuota daugiau nei 120 įvairių mokslo sričių straipsnių. Tai yra pirmasis Europos Komisijos bandymas greta mokslo produkcijos finansavimo teikti ir publikavimo, redagavimo, recenzavimo paslaugas. Tai mums visiems labai nauja, bet kiekvienas labai stengiamės sukurti aukštos kokybės, plačiai žinomos platformos reputaciją.
Ateityje planuojame didinti platformos patrauklumą skirtingoms mokslininkų bendruomenėms – sukurti redaktorių prižiūrimas atrinktų straipsnių kolekcijas, teminius tinklaraščius. Prenumeruokite naujienlaiškį ir sekite ORE Twitter paskyrą – taip naujienas sužinosite pirmieji.
Kokie naujausi su atviruoju mokslu susiję reikalavimai numatomi Europos horizonto programoje? Kuo dar, be finansavimo, Europos horizonto programa bus naudinga mokslininkams?
Viskas, ką svarbu žinoti apie Europos horizonto programą, yra viešai prieinama. Mes ypač sustiprinome atvirosios prieigos teises ir įsipareigojimus. Europos horizonto programa reikalauja visoms mokslo publikacijoms atvirosios prieigos be embargo laikotarpio ir atsakingo FAIR principais grįsto mokslinių duomenų valdymo. Mokslinių tyrimų duomenys turėtų būti kiek įmanoma atviri, bet kaip ir Horizonto 2020 programos atveju, juos, kai būtina, leidžiama laikyti uždarus, saugant teisėtus tyrimo dalyvių interesus. Vis dėlto prieiga prie duomenų turės būti suteikiama trečiosioms šalims, kad šie galėtų patikrinti ar patvirtinti publikacijas.
Svarbūs Europos horizonto programos atrankos kriterijai – atvirojo mokslo praktikų kokybė ir tinkamumas. Tai apims visuomenės įsitraukimą (pvz., piliečių mokslą), atvirą bendradarbiavimą apsikeičiant žiniomis. Atvirojo mokslo praktikas vertinsime kaip projekto metodologijos dalį – vieną iš kompetencijos skyrimo kriterijų. Tai stipriai paskatins finansavimo gavėjus praktikuoti atvirąjį mokslą.
Kodėl visa tai darome? Nes daugiau atvirumo, bendradarbiavimo ir skaidrumo suteiks naudos visiems mokslininkams bei mokslo ir inovacijų sistemai apskritai. Tai pagerins mokslo produkcijos kokybę, didins efektyvumą, mokslo poveikį ir visuomenei padarys mokslą artimesnį. Taip pat užtikrins aukštesnį mokslo tyrimų atkuriamumą. Atkuriamumo trūkumas Europoje yra didelė problema, apie tai mes išsamiai kalbame apžvalgos ataskaitoje.
Ką pasakytumėte mokslininkams, nenorintiems atvirai dalintis mokslo rezultatais, kad jie nebūtų pasisavinti?
Tai dažnas nesusikalbėjimas – mokslo rezultatų atvėrimas jokiu būdu nėra jų atidavimas kitiems. Ankstyvo atvėrimo praktikos, pvz. išankstinė mokslinio tyrimo registracija ar registruotos ataskaitos kaip tik suteikia galimybę mokslininkams apsaugoti naujas idėjas, atradimus, išvadas. Tuo tarpu į talpyklas įkeltos mokslo publikacijos ir duomenų rinkiniai gauna nekintantį identifikatorių – DOI – ir gali būti cituojami, papildo mokslinius pasiekimus.
Kas lemia atvirojo mokslo iniciatyvų sėkmę? Ar galėtumėte įvardinti valstybę, kurią laikytumėte pavyzdžiu atvirojo mokslo politikos srityje?
Mums svarbu, kad visos Europos Sąjungos šalys narės gautų atvirojo mokslo teikiamą naudą. Procesas – ilgas ir sudėtingas. Sėkmingas perėjimas prie atvirojo mokslo reikalauja didelių sisteminio, kultūrinio ir technologinio lygmens pokyčių. Reikalinga nuosekli politika, strategijos, veiksmų planai ir visų suinteresuotų šalių – politikų, finansuotojų, mokslo institucijų, mokslininkų – įsitraukimas.
2018 m. Komisijos rekomendacijos dėl atvirosios prieigos prie mokslinės informacijos ir jos saugojimo buvo skirtos priminti ES šalims narėms priimti įstatymus dėl atvirojo mokslo. Jei norite sužinoti, kaip kuriai šaliai sekasi, Komisija nuolat stebi rekomendacijų vykdymą – naujausią ataskaitą rasite čia.
Nors pastaruoju metu daug diskutuojama dėl alternatyvių mokslo vertinimo metodų, daugelis Europos šalių naudoja išimtinai tik bibliometrinius rodiklius. Kaip manote, ką galime padaryti, kad situacija pasikeistų?
Tokiam sudėtingam iššūkiui nėra paprasto sprendimo. Bet kuriuo atveju, kad paskatintume sistemingą atvirojo mokslo praktiką, privalome tobulinti mokslo vertinimą. Atnaujinta mokslo vertinimo sistema turėtų skirti daugiau dėmesio kokybiniam mokslo projektų, mokslininkų, komandų ir institucijų vertinimui, vietoj siaurų ir netinkamų rodiklių, pvz. žurnalų cituojamumo rodiklio (angl. Impact Factor). Taip pat svarbu įvertinti mokslinės veiklos rezultatų įvairovę, skatinti atvirą bendradarbiavimą, dalinimąsi duomenimis ir žiniomis.
Europos tyrimų srities kontekste, 2021 m. pradžioje, konsultavomės, kaip pagreitinti mokslo vertinimo sistemos pokyčius. 2022 m. planuojame pasiekti susitarimą tarp mokslo finansuotojų ir mokslo institucijų, pasiryžusių dalyvauti keičiant mokslo vertinimo sistemą. Toks susitarimas išreikš bendrai sutartus tikslus, principus ir veiksmus ir suteiks progą pasirašiusioms institucijoms dokumentą paversti realiais pokyčiais. Tikimės, kad ši iniciatyva sulauks mokslininkų palaikymo!
Ar atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų – tiek pat svarbi, kaip ir atviroji prieiga prie mokslo publikacijų?
Geras mokslinių tyrimų duomenų valdymas ilgainiui veda į didesnį jų atvirumo lygį. Atviroji prieiga tiek prie duomenų, tiek prie mokslo publikacijų yra vienodai svarbi, bet publikacijoms atvirumo galime reikalauti visais atvejais, tuo tarpu mokslinių tyrimų duomenys kartais privalo būti uždari. Europos Komisija palaiko duomenų atvirumo principą – „kiek įmanoma atviri, kiek būtina – uždari“. Laikantis šio principo, visi duomenys turi būti atviri tol, kol tai neprieštarauja teisėtiems tiriamųjų ar finansuotojų interesams.
Kodėl prieiga prie duomenų yra svarbi? Dalinimasis duomenimis prisideda prie patikimų ir atkuriamų tyrimo rezultatų, padeda išvengti dvigubo darbo ir greitina mokslo pažangą. COVID-19 pandemija įrodė dalinimosi moksliniais duomenimis svarbą – dalinimasis viruso genomų seka leido sukurti vakciną per trumpiausią laiką žmonijos istorijoje.
Rengė: MODUS
2021-10-26