Minint Dantės Aligjerio 700-ąsias mirties metines Vilniaus universiteto biblioteka, bendradarbiaudama su Italų kultūros institutu, Baltojoje salėje atidarė italų dailininko Amos Nattini iliustracijų parodą „Įstabusis pragaras“. Šiai parodai pradžią davė prieš dvejus metus Italijos užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerijos bibliotekoje aptiktas vienas iš sunumeruotų tūkstančio Dantės „Pragaro“ bandomojo leidimo egzempliorių. Šį monumentalų leidinį sukūrė ir iliustravo dailininkas Amos Nattinis (1892-1985), išgarsėjęs dėl savo iliustracijų Dantės poemai ir ištisus dvidešimt metų paskyręs šiam tikslui.
Leidinį sudaro 17 pirmųjų „Pragaro“ giesmių (XI giesmė neiliustruota), kiekviena jų kalkografijos technika atspausdinta dviejuose grynojo skudurinio Fabriano popieriaus lakštuose (aukštos kokybės popierius šiame Itaijos mieste gaminamas nuo XIII a. iki šių laikų). Pristatomi atvaizdai iš leidinio egzemplioriaus, kurį dailininkas padovanojo tuometiniam Italijos Užsienio reikalų ministrui Dino Grandi 1927 metų pavasarį. Į Vilnių paroda atkeliavo iš Italijos Ambasados San Marine ir vėliau tęs savo kelionę per pasaulį.
Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė, atidarydama parodą, kalbėjo apie tai, kad atminties institucijos, taip pat ir bibliotekos, savo fonduose saugo daug įstabių dalykų, kurie laukia savo laiko būti atrasti ir parodyti visuomenei. Direktorė pasidžiaugė bendrais projektais ir bendradarbiavimu su Italijos kultūros institutu. O Vilniaus universiteto bibliotekos indėlis į šios parodos atidarymą – du XVI a. Dantės kūrinių leidimai iš senųjų knygų rinkinių.
Italijos kultūros instituto direktorius Vieri Sorace-Maresca dėkojo bibliotekai, kad priėmė šią parodą, kuri jam pačiam labai svarbi, nes pasirengimas jai truko net ketverius metus, nuo tada, kai netikėtai rado šiuos kūrinius bibliotekoj. Pradžioje manyta, kad tai kopija, bet restauruojant paaiškėjo, kad tai užsienio reikalų ministrui dailininko dovanotas egzempliorius. Savo metu šis reikšmingas kūrinys nebuvo įvertinti.
Dailininko Amos Natini eksponuojamus parodoje kūrinius pristatė Dailės akademijos Dailėtyros instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jolita Liškevičienė. Ji pakvietė visus pažvelgti į parodą kitu žvilgsniu, tarsi perskaityti šį Dantės kūrinį per Amos Natini iliustracijas. Dailininkas jas kūrė Dantės 600 metų mirties jubiliejaus proga, taigi prieš šimtą metų. Kūrinys ir šiandien aktualus. Dantės eiliuotas tekstas, pateikiamas kaip regėjimai, yra puiki medžiaga iliustracijoms. Šį kūrinį bandė iliustruoti ne vienas, tarp jų ir Sandras Botičelis. Amos Nattini turėjo pasakyti kažką naujo nei anksčiau kūrę menininkai.
„Menininkas ieško savo kanono, siekdamas vaizdą prilyginti tekstui. XVIII a. viduryje Gustavas Dore sukūrė savą Dieviškosios komedijos įvaizdinimą, kuris garsėjo visame pasaulyje. Nattini kūrė šį darbą 20 metų, laikė didžiu darbu. Jis kūrė litografijos technika, darė atspaudus nuo akmens. Jų kiekis ribotas, todėl šis rinkinys be galo vertingas. XX a. pradžioje ši technika turėjo savo iššūkių. Kūrinys kaip knyga, skirtas vartymui ir versdami matome, kaip vaizdas intensyvėja, gilėja savo spalvine derme leidžiantis į pragaro gelmes. Dailininkas kartais naudoja makro vaizdą, pritraukia, po to atitraukia, tarsi žvelgia iš viršaus. Toks judėjimas sukuria nenuobodų vaizdą, kiekviena scena įtraukia žiūrovą“, pristatydama unikalius lakštus pasakojo dr. J. Liškevičienė.
Šis kūrinys svarbus dar ir tuo, jog dailininkas bando sukurti vaizdą, lygiagretų tekstui, stengiasi sinchronizuoti ir atsverti tekstą vaizdu. Bandant suvokti šio kūrinio reikšmę Italijos kultūrai J. Liškevičienė pasiūlė palyginti šį kūrinį su dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno iliustracijomis Donelaičio „ Metams“. Kūriniui, kuris yra tautos savasties dalis, bandoma sukurti kanoną. Ne veltui A. Nattini kūrė šią viziją 20 metų, ir jam tai pavyko padaryti.
Atidarymo metu Filologijos fakulteto doktorantas Tomas Riklius itališkai perskaitė ištrauką iš trečiosios giesmės, suteikdamas galimybę susirinkusiems pasiklausyti išraiškingos italų kalbos.
Ši nepaprasta paroda Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.) vyks iki vasario 3 d.
Primename, kad į biblioteką lankytojai kviečiami su galimybių pasais.
Nijolė Bulotaitė
2022-01-26