Vasario 16-oji Lietuvos valstybės istorijoje – ypatinga diena: tai Valstybės atkūrimo diena. Tai tautos pasišventimo laisvei paminėjimas, tai diena, jungianti dabartį su praeitimi, primenanti visas Lietuvos laisvės kovas.
Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ metais. Tokia proga kviečiame prisiminti kronikos leidėjų, tikinčiųjų pasiaukojimą ir tikėjimą Lietuvos laisve, jų svarų indėlį į Lietuvos ateitį.
Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi kronikos numeriai pateko čia skirtingais keliais. Antrasis numeris joje atsirado dar 1972-aisiais kunigo Gedimino Blyno rūpesčiu, kurį laiką gulėjo neaprašytas, neinventorizuotas. Kiti saugomi numeriai – iš kunigo Prano Račiūno, docento Vytauto Skuodžio archyvų. „LKB kronika“ buvo spausdinama rašomąja mašinėle. Jos redagavimas buvo vienas pavojingiausių užsiėmimų sovietų okupuotoje Lietuvoje.
Septyniolika metų pogrindyje leistas periodinis leidinys gynė ne tik katalikų tikėjimą, bet ir lietuvių kalbos bei tautos teises, kovojo prieš rusifikaciją. Susitaikę su mintimi, kad jų veikla vis vien baigsis kalėjimu ar lageriu, būrys kunigų, vienuolių ir pasauliečių atkakliai rinko valdžią kompromituojančią medžiagą, daugino ir platino leidinį.
Net patys leidėjai prisipažįsta nesitikėję, kad sulauks meto, kai pasėtoji laisvės sėkla sudygs.
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ pradėjo naują pasipriešinimo etapą Lietuvoje – jos pavyzdžiu atsirado kiti pogrindžio leidiniai. Kartu ji tapo persekiojamos, bet nepalūžusios Bažnyčios simboliu, išgarsino Lietuvos laisvės bylą Vakaruose. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Nepaisant KGB persekiojimų bei represijų, „LKB Kronika“ buvo reguliariai leidžiama iki pat laisvės atgavimo.
Gražios Valstybės atkūrimo dienos!
2022-02-15