Tikriausiai daugeliui yra tekę ieškoti tam tikros knygos internetinio knygyno kataloge. Pavadinimas ar autoriaus pavardė ne visada veda tiesiai prie norimo rezultato: kartais gaunamas visas sąrašas paieškos kriterijus atitinkančių leidinių, kuriame yra (arba ne) ieškoma knyga. Vis dėlto egzistuoja gudrybė, padedanti iš karto rasti tiksliai tą knygą, kurios ieškote – tereikia žinoti numerį, leidybos pasaulyje vadinamą ISBN kodu, ir jis jus nuves tiesiai prie norimo leidinio. Jei paieška pagal ISBN kodą ir toliau išlieka knygų pasaulio profesionalų gudrybe, didelei daliai akademinės bendruomenės jau tapo įprasta ieškant konkretaus mokslinio straipsnio skaitmeninėje erdvėje naudoti DOI, kuris, teisingai užrašytas, veikia kaip internetinė nuoroda, nuvedanti tiesiai prie norimo straipsnio.
Jeigu jau ėmėte spėlioti, kas jungia knygų ISBN numerius ir straipsnių DOI, nieko nelaukę atskleidžiame: jie abu yra nekintančių identifikatorių – numerių ar kodų, leidžiančių objektą identifikuoti tarp kitų tos pačios rūšies objektų – pavyzdžiai. Šiuolaikiniame informacija užtvindytame pasaulyje poreikis išskirti ir greitai surasti konkrečius skaitmeninius ir fizinius objektus vis didėja, tad pastaraisiais metais galima stebėti vis naujų nekintančių identifikatorių gimimą. Dabar tiksliai identifikuoti galima ne tik knygas ir mokslinius straipsnius, bet ir žmones, organizacijas ir net mokslinius projektus.
Kokiomis savybėmis privalo pasižymėti nekintantis identifikatorius? Visų pirma, kaip ir sufleruoja pavadinimas, tiek pats identifikatorius, tiek juo žymimas objektas turi laikui bėgant išlikti tas pats. Antras reikalavimas – kad identifikatorių tekstinė išraiška nesidubliuotų, taigi turi būti užtikrinama, kad pasaulyje nebūtų dviejų identišką simbolių kombinaciją naudojančių identifikatorių. Trečia, identifikatorius turi būti priskirtas konkrečiam ir aiškiai apibrėžtam objektui, pvz., moksliniam straipsniui. Tam, kad identifikatorius išliktų patikimas, nesidubliuotų ir nekistų, naudinga, kad atsirastų jo išdavimą bei naudojimą prižiūrinti organizacija.
Nekintančių identifikatorių pasaulyje egzistuoja daugybė, jie naudojami įvairiose gyvenimo srityse. Kasdieniniame gyvenime sutinkamų identifikatorių pavyzdžiai būtų telefono numeriai, Lietuvos Respublikos asmens kodai ar automobilių registracijos numeriai. Kalbant apie akademinėje praktikoje sutinkamus identifikatorius, vieni iš jų siejami su tam tikromis mokslinės literatūros ar bibliografinėmis duomenų bazėmis, kaip, pavyzdžiui, PMID identifikatorius, naudojamas PubMed duomenų bazėje, o kitus galima taikyti įvairiose platformose, jie kuruojami specialiai jų priežiūrai sukurtų organizacijų ar agentūrų, kaip kad tarptautinis DOI fondas.
Šio ketvirčio „Mokslo atvirukas“ siūlo, keliaujant laiku nuo septintojo dešimtmečio iki mūsų dienų, užmesti akį į nuolat besivystantį nekintančių identifikatorių pasaulį. Kadangi būtų neįmanoma vienu straipsneliu aptarti visų kada nors egzistavusių pavyzdžių, supažindinsime su vienuolika identifikatorių, kurie vienokiu ar kitokiu būdu aktualūs vykdant mokslinius tyrimus ar viešinant jų rezultatus. Kai kurie iš aptariamų identifikatorių jau įsitvirtino pasaulinėje praktikoje, o kiti dar tik bando prasiskinti kelią į populiarumą.
1965–1989 m. – knygos ir žurnalai
ISBN (International Standard Book Number, „Tarptautinis standartinis knygos numeris“). Pats seniausias iš mūsų aptariamų identifikatorių, skirtas knygoms. Pirminis jo variantas, sudarytas iš 9 skaitmenų ir vadinamas „standartiniu knygos numeriu“ (Standard Book Number) XX a. septintojo dešimtmečio viduryje buvo pradėtas naudoti britų leidyklos „W. H. Smith“. 1970 m. vienu skaitmeniu pailgintas šio numerio variantas buvo patvirtintas Tarptautinės standartų organizacijos (ISO) kaip tarptautinis standartinis knygos numeris (International Standard Book Number). Šiuo pavadinimu jis žinomas iki mūsų dienų. 2007 m. jis buvo praplėstas iki 13 skaitmenų ilgio, nes 10 skaitmenų kodas nebegalėjo aprėpti milžiniško kiekio pasaulyje išleidžiamų popierinių ir skaitmeninių knygų. Pagrindinė ISBN prižiūrinti organizacija yra Tarptautinė ISBN agentūra, o jai padeda nacionalinės ISBN agentūros.
ISSN (International Standard Serial Number, „Tarptautinis standartinis serijinio leidinio numeris). ISBN dvynys, skirtas serijiniams leidiniams, egzistuoja nuo 1975 m. Šis identifikacinis numeris šiek tiek trumpesnis nei ISBN – jį sudaro 8 skaitmenys. ISSN identifikatorių išdavimą ir juos reglamentuojantį standartą prižiūri Tarptautinis ISSN centras.
1990–2009 m. – žiniatinklio objektai
URI (Uniform Resource Identifier, „Vieningas ištekliaus identifikatorius“). XX a. dešimtajame dešimtmetyje sparčiai augant žiniatinklio (World Wide Web, Lietuvoje populiariai vadinamo „internetu“) naudojimo apimtims, atsirado poreikis identifikuoti pasauliniame tinkle esančius objektus. Vienas iš pagrindinių žiniatinklio veikimą užtikrinančių komponentų yra internetinių nuorodų (angl. hyperlinks) mechanizmas, leidžiantis naudotojui vienu mygtuko paspaudimu pereiti nuo vieno dokumento („puslapio“) prie kito. Naudotojui nukreipti į reikiamą puslapį naudojami vieningi ištekliaus adresai (Uniform Resource Locators, arba URL). Deja, adresai netinka žiniatinklyje esantiems objektams tiksliai identifikuoti, nes nusako tik objekto buvimo vietą, bet ne jo pavadinimą ar turinį. Konkrečiu URL pažymėtoje vietoje gali būti patalpinti keli objektai, o ir jos turinys laikui bėgant gali kisti. Siekiant išspręsti šią problemą, 1992 m. buvo suburta darbo grupė, kuri pateikė rekomendaciją: šalia vieningo ištekliaus adreso turėjo atsirasti vieningas ištekliaus pavadinimas (Uniform Resource Name, arba URN), o šie abu identifikatoriai turėjo tapti naujos kartos universalaus identifikatoriaus, leisiančio kompiuteriams suprantama kalba įvardinti bet kokius skaitmeniniame, realiame ar idėjų pasaulyje egzistuojančius objektus, porūšiais. Vieningo ištekliaus identifikatoriaus (Uniform Resource Identifier, arba URI) kūrėjų vizija buvo sukurti įrankį, kuris leistų žiniatinklyje „sukataloguoti“ visas žmonijos žinias. Grupės pradėtas darbas tęsiamas iki šiol. Nors jau egzistuoja preliminarūs standartai ir technologijos, įgalinančios URI taikymą, šis identifikatorius daugiausia naudojamas specialistų ir susietųjų duomenų entuziastų, o eiliniam žiniatinklio naudotojui lieka nepažįstamas.
Handle. Išvertus iš anglų kalbos, „handle“ reiškia „rankena“; tai gerai nusako šio identifikatoriaus paskirtį – padėti „sugriebti“, t. y. surasti ir peržiūrėti tinkle egzistuojantį objektą. Priešingai nei URI, handle nebuvo kuriamas specialiai žiniatinkliui, jis turėjo būti pritaikomas įvairaus pobūdžio kompiuterių tinkluose. Vis dėlto šiuo metu jis geriausiai žinomas būtent dėl jo naudojimo žiniatinklio objektams identifikuoti. Handle sudarytas iš dviejų skaitmenų sekų, kurias vieną nuo kitos skiria pasvirasis brūkšnys (pvz. 20.1000/182). Handle priskyrimą ir techninę priežiūrą koordinuoja juos sukūrusi JAV Nacionalinė mokslinių tyrimų iniciatyvų korporacija (CNRI) ir DONA fondas, įsikūręs Šveicarijoje.
DOI (Digital Object Identifier, „Skaitmeninis objekto identifikatorius“). Šis identifikatorius buvo sukurtas 2000 m, handle pagrindu. Jo pagrindinis pranašumas prieš pirmtaką yra tas, kad DOI administruojančiam fondui priklausanti techninė infrastruktūra pajėgi aptarnauti gerokai didesnį kiekį identifikatorių nei senesnė handle naudojama infrastruktūra. Panašiai kaip ir handle, DOI sudarytas iš dviejų skaičių ir (ar) raidžių sekų, atskirtų pasviruoju brūkšniu (pvz. 10.4000/anabases.4347). Praktikoje DOI dažniausiai naudojamas intelektinės nuosavybės objektams. Jį kaip mokslinių straipsnių identifikavimo priemonę naudoja daugelio žurnalų leidėjai, todėl DOI yra gerai pažįstamas akademinės bendruomenės gretose.
Beje, tiek DOI, tiek handle atveju norint, kad jie ne tik įvardytų skaitmeninį objektą, bet ir nuvestų prie jo, reikia prieš identifikuojančiąją skaičių ir (ar) raidžių seką įterpti administruojančios organizacijos domeno pavadinimą, kad jis identifikatorių paverstų žiniatinklio adresu.
ARK (Archival Resource Key, „Archyvinio ištekliaus raktas“). Šis identifikatorius buvo sukurtas 2001 m. kaip nemokama handle ir DOI alternatyva (nes handle ar DOI savo kuriamam turiniui norinčios suteikti organizacijos turi mokėti abonentinį mokestį identifikatorius administruojančioms organizacijoms). ARK sudarytas iš kelių raidžių ir skaičių sekų, įterptų į taip savo turinį identifikuojančios organizacijos žiniatinklio adresą (pvz., http://ark.bnf.fr/ark:/12148/btv1b8449691v/f29.)
Nuo 2010 m. – asmenys, organizacijos ir dar daugiau
ORCiD (Open Researcher and Contributor ID, „Atviras tyrėjo ir prisidėjusio asmens identifikatorius“) – šis mokslinės literatūros leidėjų iniciatyva sukurtas nuo 2012 m. egzistuojantis identifikatorius skirtas mokslinių publikacijų autoriams identifikuoti. ORCiD sudarytas iš 16 skaitmenų, padalintų į keturias serijas (pvz. 0000-0003-4217-5362). Prijungtas prie žiniatinklio adreso https://orcid.org, jis tampa nuoroda, vedančia į asmens ORCiD profilį, kuriame išvardintos visos to asmens paskelbtos mokslinės publikacijos bei pateikiamas jo gyvenimo aprašymas. ORCiD identifikatorių gali gauti bet kuris mokslininkas ar tyrėjas, nemokamai užsiregistravęs ir sukūręs profilį orcid.org portale. Kadangi ORCiD bendradarbiauja su dauguma mokslinės literatūros leidėjų, profilis dažniausiai automatiškai papildomas naujausiomis publikacijomis – tyrėjui nieko nebereikia daryti, tik teikiant publikaciją nurodyti leidėjui savo ORCiD numerį.
ISNI (International Standard Name Identifier, „Tarptautinis standartinis vardo identifikatorius“). Šis Tarptautinės standartų organizacijos (ISO) 2012 m. sukurtas identifikatorius skirtas meninio, žiniasklaidos ir kito nemokslinio turinio kūrėjams. Iš vieno 16 skaitmenų ilgio bloko sudarytas identifikatorius gali būti susietas ir su tikru vardu, ir slapyvardžiu, jis gali būti priskiriamas asmenims, asmenų grupėms ar organizacijoms. ISNI išduoti gali viena iš juos administruojančios agentūros (ISNI-IA) patvirtintų registracijos agentūrų.
ROR (Research Organization Registry, „Mokslinių tyrimų organizacijų registras“). Šis iš 17 organizacijų atstovų sudarytos darbo grupės sukurtas mokslinių tyrimų organizacijų registras kiekvienai organizacijai suteikia žiniatinklio adreso pavidalo nekintantį identifikatorių (pvz., https://ror.org/03yrm5c26). ROR valdomas kaip kelių organizacijų konsorciumas. Jis pradėtas plėtoti 2019 m. kito panašaus registro GRID (Global Research Identifier Database, „Tarptautinė mokslinių tyrimų identifikavimo duomenų bazė“), sukurto 2015 m., pagrindu.
RAiD (Research Activity Identifier, „Mokslinės veiklos identifikatorius“). Šis 2017 m. Australijos nacionalinės mokslinių tyrimų duomenų infrastruktūros (ARDC) sukurtas identifikatorius skirtas mokslinių tyrimų projektams identifikuoti. Šiuo metu rengiamas jį reglamentuojantis Tarptautinės standartų organizacijos (ISO) standartas, kuris gali padėti RAiD naudojimą išpopuliarinti tarptautiniu mastu.
PIDINST (PID for Instruments, „Nekintantis identifikatorius instrumentams“). Paskutinis mūsų sąraše – 2017 m. pasiūlytas ir vis dar kuriamas mokslinių tyrimų instrumentams žymėti skirtas identifikatorius. Jį kuria speciali tarptautinės organizacijos „Mokslinių tyrimų duomenų aljansas“ (RDA) darbo grupė.
Tikimės, kad pažintis su nekintančiais identifikatoriais buvo Jums įdomi ir naudinga. O „Mokslo atvirukas“, savo ruožtu, rekomenduoja juos naudoti, nes nekintantys identifikatoriai padės lengviau surasti Jus ir Jūsų darbus begaliniame informacijos vandenyne.
Parengė Gintė Medzvieckaitė
2022-02-22