Kovo pabaigoje Clarivate Analytics kompanijos atstovai paskelbė ataskaitą ,,Centrinės Europos pasaulinė tyrimų ataskaita: regiono profilis ir jų vieta Europos tyrimų lauke“ (angl. Global Research Report Central Europe: A profile of the region and its place in the European research network). Tai pirmoji tokia ataskaita apie Europą, kurioje analizuojama šalių, įstojusių į Europos Sąjungą po 2000-ųjų m., mokslinių tyrimų produkcija. Ataskaitoje analizuojama vienuolikos Europos valstybių (Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos Respublikos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos) publikuojamų tyrimų pokytis ir jų bendradarbiavimo lygis su kitomis šalimis. Įstojusios į Europos Sąjungą, šalys gavo didesnį mokslinių tyrimų finansavimą, o tai turėjo teigiamą įtaką mokslinių tyrimų rezultatams ir paspartino inovacijas. Ataskaitoje pažymima, kad Centrinės Europos mokslininkai per 2016–2020 m. sukūrė 4 % pasaulinės mokslinės produkcijos. Daugiausia mokslinių publikacijų publikuota medžiagų mokslo (5 545 straipsniai, sudarantys 4,4 % pasaulinės mokslinės produkcijos), matematikos (2 654 straipsniai, t.y. 8,6 % pasaulinės mokslinės produkcijos) ir elementariųjų dalelių fizikos (1 178 publikacijos, t.y. 8,9 % pasaulinės mokslinės produkcijos). Be to, analizuojamoms šalims tapus ES narėmis, išaugo mokslininkų bendradarbiavimas su Vakarų Europos mokslininkais nuo 18 % iki 20 %, turintis didelę įtaką mokslinių tyrimų cituojamumui. Fiziniai mokslai yra plačiausiai paplitę tarp Vidurio Europos mokslininkų.
Remiantis ataskaitos duomenimis, galima pastebėti šias Lietuvos mokslinės produkcijos tendencijas:
- Nuo 1990 m. reikšmingai padidėjo mokslininkų tarptautinis bendradarbiavimas. Analizuojant publikacijas tarptautinio bendradarbiavimo aspektu, pastebėta, kad Estijos ir Latvijos mokslininkų publikacijų rašymas su kitų šalių autoriais išaugo apie 70 %, o Lietuvos – kiek daugiau nei 50 %.
- 2015–2019 m., Web of Science duomenimis, iš Baltijos šalių Lietuvos tyrėjai vidutiniškai paskelbė daugiausiai straipsnių ir apžvalgų – 2 802, Estijos tyrėjai – 2 358, o Latvijos – 1 014.
- Tarp Rytų Europos universitetų, Vilniaus universitetas, vienintelis Lietuvos universitetas minimas ataskaitoje, užima 15-ąją vietą pagal citavimo poveikį. Šis rodiklis parodo publikacijos svarbumo mastą citavimo pagrindu. Šiuo aspektu Latvijos universitetas yra 20-ojoje vietoje, o Estijos Tartu universitetas aukščiau abiejų – jis užima 12-ąją vietą.
- Per maždaug 10 metų išaugo Vilniaus universiteto publikacijų, indeksuojamų Web of Science platformoje, skaičius: 2011 m. duomenimis VU paskelbė 763 publikacijas, o 2020 m. – 1 276. Kiek daugiau publikacijų išleido Estijos Tartu universitetas – 1 369. Publikacijų skaičiumi VU ir Tartu universitetas lenkia Latvijos universitetą, kuris 2020 m. paskelbė 487 straipsnius.
- Per dešimties metų laikotarpį VU mokslininkai paskelbė 9 434 publikacijų indeksuojamuose Web of Science Latvijos universitetas paskelbė kiek mažiau – 3 874. Estijos universiteto tyrėjai paskelbė daugiau nei 11 tūkst. publikacijų.
- Analizuojant Vidurio Europos šalių cituojamumo rodiklius, Estija ir Latvija beveik dvigubai viršiją pasaulinį vidurkį. Lietuvos cituojamumo rodiklis yra aukštesnis už pasaulinį rodiklį.
Daugiau išsamesnės informacijos apie ataskaitą:
https://clarivate.com/wp-content/uploads/dlm_uploads/2022/03/ISI_GRR_Central_Europe_2022.pdf
MODUS skyrius
2022-05-04