VU bibliotekoje saugoma unikali retenybė – P. Skorinos Apaštalo egzempliorius. Ši knyga kartu su Mažąja kelionių knygele tapo pirmosiomis išspausdintomis knygomis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Skorinos įkurtoje spaustuvėje Vilniuje. Dokumentas išskirtinis savo kultūrine reikšme, ypatinga ir jo saugojimo Bibliotekoje istorija – nedaug trūko, kad šiandien šio leidinio neturėtume.
Dienos šviesą Apaštalas išvydo 1525 m., trejais metais vėliau nei Mažoji kelionių knygelė. Jame rašoma, kad buvo parengtas ir išspausdintas „šlovingame Vilniaus mieste“ su tikslu šviesti paprastus žmones. Taip pat pridėta, kad darbas atliktas „garbingo vyro Jokūbo Babičiaus šlovingo ir didžiojo Vilniaus vyriausiojo burmistro“ namuose. Iki šiol nėra aišku, kur buvo šie namai, tačiau spėjama, kad stovėjo ties Didžiosios ir Stiklių gatvių sankirta.
Bažnytine slavų ir rusėnų kalba išleistas Apaštalas – liturginė knyga, kurios pagrindą sudaro apaštalų darbai ir laiškai. Visgi iš jos mažo formato galima daryti prielaidą, kad skirta ji ne bažnytinėms apeigoms, o skaitytojui-pasauliečiui skaityti namuose bei kelionėse.
P. Skorinos Vilniuje leistos knygos kokybiška spaudos technika ir stiliumi prilygo geriausiems to laikotarpio Vakarų Europos poligrafijos pavyzdžiams. Kita vertus, pastebima, kad Vilniaus spaudiniai mažiau puošnūs ir kuklesni nei tie leidiniai, kuriuos P. Skorina spausdino savo spaustuvėje Prahoje, prieš atvykdamas į Vilnių. Apaštale iliustracijų visai nėra, nors, kaip teigiama L. Vladimirovo knygoje* apie Skoriną, pagal seną tradiciją turėtų būti bent apaštalų atvaizdai. Galbūt P. Skorina nesurado įgudusio dailininko Vilniuje? Klausimas lieka neatsakytas.
Skorinos Prahos leidinių ornamentams būdingi realistiniai gyvulių ir augalų, žmogaus kūno motyvai, o Vilniuje leistiems leidiniams jau pastebimi griežtesni geometriniai raidžių piešiniai su augalų motyvais. Tiek Apaštalo, tiek Mažosios kelionių knygelės antraštiniai puslapiai pagyvinti ir liaudies ornamentikos motyvais.
Kalbant apie Apaštalą, negalima nepaminėti ir neeilinės jo saugojimo Bibliotekoje istorijos. Už tai, kad šiandien šią knygą galime matyti, turėti ir vartyti, turime būti dėkingi jau minėtam apie Skoriną rašiusiam ir jo veiklą tyrinėjusiam knygotyrininkui, bibliotekininkui prof. Levui Vladimirovui. Nuo 1949 m. eidamas VU bibliotekos direktoriaus pareigas, viena svarbiausių jo iniciatyvų buvo sugrąžinti senojo Vilniaus universiteto bibliotekos knygų fondą, kuris buvo prarastas po Vilniaus universiteto uždarymo XIX a. ir per Pirmąjį pasaulinį karą, evakavus iš Vilniaus knygas. Tarp knygų, išvežtų 1915 m., buvo ir Apaštalas. Norėdamas sugrąžinti prarastas vertybes, sovietinei valdininkijai Vladimirovas nenuilstamai rašė prašymus, skundus ir nedavė jai ramybės keldamas nepatogius klausimus apie tai, kada nugalės istorinis teisingumas ir senosios kolekcijos grįš į Lietuvą. Po didelių pastangų ir netgi nesėkmingo bandymo šį sumanymą įgyvendinti 1953–1954 m., Vladimirovui galiausiai pavyko tikslą pasiekti – jo dėka iš tuometės Sovietų Sąjungos miestų – Maskvos, Leningrado (dab. Sankt Peterburgo), Kyjivo ir Charkivo – Biblioteka susigrąžino dalį senųjų knygų, tarp kurių buvo ir Skorinos Apaštalas.
VU bibliotekoje atidaryta paroda skirta paminėti 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji spaustuvė LDK ir išspausdinta pirmoji P. Skorinos knyga. Pranešimų ciklas Vilniaus spaudai 500 metų – parodos pristatymo dalis, skirta apžvelgti Vilniaus spaudos kelią ir supažindinti su senosiomis miesto spaustuvėmis. Paroda P. Smuglevičiaus salėje veiks iki lapkričio 21 d. Daugiau>>
*Levas Vladimirovas, Pranciškus Skorina, pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvininkas, 1992.
Parengė Ramunė Gedvilaitė, bendradarbiaujant su dr. Ina Kažuro
2022-10-05