Net šešerius metus Vilniaus universiteto biblioteka vykdė Kultūros tarybos ir Kultūros ministerijos finansuojamą projektą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“. Projektu siekta Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas regionų kultūros paveldo vertybes pristatyti tiesiogiai regionų gyventojams, sudaryti galimybes neišvykstant iš savo miesto susipažinti su savo krašto kultūriniu paveldu.
Spalio mėnesį bibliotekos Baltojoje salėje įvyko baigiamasis renginys, kurio metu pristatytas ir leidinys, sutalpinęs visų 38 kelionių po Lietuvos miestus ir miestelius medžiagą. Nutarėme pakalbinti Vilniaus universiteto bibliotekos generalinę direktorę Ireną Krivienę apie šio projekto atsiradimą, eigą, pasiektus tikslus ir galimus ateities planus.
Kaip kilo mintis tokiam projektui?
Idėja gimė 2015 metais visai atsitiktinai. Su tuometine Komunikacijos ir informacijos skyriaus vadove Indre Zalieskiene kalbėjomės apie tai, kaip minėsime bibliotekos 445 metų sukaktį. Buvo sudaryta darbo grupė, aptarinėjome įvairius pasiūlymus. Neplanavome sukakties švęsti labai plačiai, bet norėjome paminėti konkrečiomis veiklomis. Taip besvarstant pasiūlymus kilo mintis nerengti parodos bibliotekoje, o išeiti už bibliotekos ribų. Susiformavo idėja tais metais surengti išvažiuojamąsias vienos dienos parodas į kelis pasirinktus miestus. 2015 metais aplankėme 6 miestus ir atrodė, kad tai bus vienų metų renginys. Bet kadangi išvažiuojamąsias parodas lydėjo didelė sėkmė, supratome, kad galime toliau plėtoti šį projektą. Svarbu buvo ir tai, kad 2015 metai Seimo nutarimu buvo paskelbti etnografinių regionų metais. Buvo kalbama, kad regionams skiriama per mažai dėmesio, ypač Vilnijos kraštui, kuris yra tarsi kiek primirštas. Pirmaisiais projekto metais į Vilnijos kraštą nenuvažiavome, bet vėlesniais projekto metais aplankėme ir jį.
Kodėl nutarta važiuoti su paroda už bibliotekos ribų?
Vilniuje esame išlepinti tiek mokamų, tiek nemokamų renginių gausos. O mažesniuose miesteliuose žmonės neturi tiek galimybių pamatyti dokumentus, kuriuos pasirinkome vežti. Pagalvojome, kad jei rengtume jubiliejinę parodą bibliotekoje, turėtume apsiriboti esamais stendais ir plotu, todėl negalėtume parodyti tiek dokumentų iš kiekvieno regiono atvykusiems žmonėms, svarbių būtent jiems, susijusių su jų aplinka, miestu. Tai buvo vienas iš kriterijų, kodėl nusprendėme išvykti. Dokumentai parodoms buvo atrenkami pagal to regiono istoriją, ten gyvenusias asmenybes, kultūros paveldą.
Neplanavote, kad projektas nusitęs iki bibliotekos 450 metų sukakties?
Tikrai ne, atrodė, kad tai bus bibliotekos 445-ųjų metinių renginys. Bet aplankę kelis miestus pamatėme, kad jomis labai domisi. Į parodas ateidavo žmonės, kurie pažinojo dokumentuose paminėtus asmenis, ateidavo visos mokinių klasės su mokytojais, kurie dar ir patys vaikams pasakodavo, nors buvo ir mūsų darbuotojai, pasirengę papasakoti ir atsakyti į klausimus. Tai nulėmė sprendimą pratęsti projektą. Taigi, taip jis išsitęsė į šešerius metus, nors jei ne pandemija, būtų pasibaigęs greičiau.
Ar projektas nebus tęsiamas, nes yra dar nemažai neaplankytų vietų?
Šis projektas baigėsi. Jis turėjo chronologines ribas, nors ir buvo pratęstas. Planavome jį užbaigti 2020 metais su bibliotekos 450 metų jubiliejumi. Yra parengtas labai gražus žemėlapis, kuriame matyti, kiek Lietuvos vietų mes aplankėme, ir iš jų susidėlioja jubiliejiniai metai – 450. Tai nereiškia, kad negalėtume daryti kažko panašaus ir ateityje. Jau esame gavę pageidavimų atvykti į miesto renginius, šventes su eksponatais iš mūsų bibliotekos fondų. Galbūt gims kitokia idėja, skirta Lietuvos regionams.
Kokios projekto pamokos? Kaip atrodo Jums? Kokias išvadas padarėte?
Ne visose išvykose dalyvavau, bet kiek dalyvavau ir kai buvome baigiamajame projekto renginyje Baltojoje salėje, tai labiausiai džiugina nuoširdus žmonių domėjimasis savo kraštu, jo istorija. Svarbiausias projekto rezultatas – nuvežėme dokumentus tiems žmonėms, kurie jais labai domisi, ir kurie greičiausiai nebūtų atvykę į mūsų biblioteką jų pasižiūrėti, nes dauguma net nežinojo, kad juos turime. Net ir pačių priimančių institucijų darbuotojai ne visi žinojo apie mūsų bibliotekoje saugomus dokumentus, kuriuos atvežėme. Dar nesibaigus projektui daug institucijų prašė dokumentų, susijusių su jų krašto istorija kopijų. Jiems tai labai svarbu. Todėl labai naudingas yra projekto leidinys, kuriame surašyti visi parodose buvę dokumentai. Įvykus baigiamajam projekto renginiui sulaukėme daug laiškų, skambučių iš priimančių institucijų (dažniausiai tai buvo bibliotekos). Visi džiaugiasi, kad dabar turi tarsi parankinį sąrašą, užfiksuotos istorijos liudininką. Biblioteka atvėrė nedidelę istorijos atkarpą miestų ir miestelių žmonėms. Kartu mes viešiname VU bibliotekos fondus, juos atveriame žmonėms tokiu netradiciniu būdu.
Nesvarbu, į kokį miestą ar miestelį vykome, bibliotekos fonduose visada rasdavome reikiamus dokumentus, atitinkančius parodų formatą. Kartais net sunku būdavo atsirinkti, kai eksponatų skaičių reikėjo sumažinti pagal turimų stendų dydį. Tai liudija mūsų bibliotekos fondų turtingumą. Nors karai, gaisrai, geopolitiniai įvykiai istorijos bėgyje ne kartą niokojo bibliotekos fondus, turime sukaupę nepaprastai turtingą dokumentinį mokslo ir kultūros istorijos paveldą.
Ne tik biblioteka su paroda peržengė bibliotekos ir Vilniaus ribas, bet ir bibliotekos komanda, darbuotojai, universiteto mokslininkai, dėstytojai išėjo už universiteto ribų. Tai buvo gera patirtis, parodžiusi, kad galima sujungti universiteto išteklius, žmones ir jų kompetencijas ir visiems kartu parodyti ne tik tai, kas saugoma bibliotekoje, bet ir perduoti žinias iš universiteto mokslininkų lūpų ten gyvenantiems žmonėms.
Kalbino Nijolė Bulotaitė
2023-01-16