Aušra Čapskytė-Šarauskienė – grafikė, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos ekslibrisininkų klubo narė. 2005 m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas. Nuo 1994 m. dalyvauja ekslibrisų, iliustracijų ir kt. parodose Lietuvoje ir užsienyje. Yra surengusi ekslibrisų, spalvotos grafikos ir knygų iliustracijų personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dailininkės kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitur.
„Pasaulyje yra daug mūsų tapatybės patvirtinimo ženklų: gimimo liudijimas, pasas, numeris mokesčių inspekcijoje, mokėjimo kortelė su pavarde ir t.t. Toks pat asmens ar institucijos tapatybės patvirtinimo ženklas yra ekslibrisas.
Manau, kad kiekvienas žmogus šitame skubančiame skaičių, numerių ir kodų pasaulyje turi turėti „gyvą“ savo ženklą, savo asmeninį simbolį – ekslibrisą.
Ekslibriso kūrimas – tarsi užduotis ar galvosūkis: žmogaus charakterio bruožus, svarbius jo gyvenimo įvykius, „kalbančius“ simbolius sutalpinti į mažo formato kūrinį.
Ekslibriso kūrimas prasideda ilgu pokalbiu. Kalbėdamas žmogus atranda daug pamirštų savo gyvenimo detalių. Pagrindinė mano, dailininkės, užduotis – šias svarbias detales ir nuorodas sudėti į mažo formato „kryžiažodį“. Iš tų tūkstančių smulkmenų reikia atsirinkti tai, kas taps ekslibriso esme – piešinio pagrindu. Šis procesas yra panašus į matematinės lygties sprendimą. O žiūrovui ekslibrisas yra kryžiažodis, kurį reikia išspręsti.
Visada kuriu knygos ženklą ne tik kaip piešinį, kaip parodinį dailės kūrinį, bet tiražuoju jį, spausdinu laiškinį popierių, pažymėtą ekslibrisu arba jo detale, vokus, puoštus ekslibrisu, t.y. visą ekslibriso „komplektą“. Kad ekslibrisas ne tik įrėmintas kabėtų virš rašomojo stalo, bet gyventų pilnavertį savo gyvenimą – juo būtų žymimos knygos, ant juo puoštų popieriaus lapų rašomi tikri – popieriniai laiškai ir dedami į tikrus vokus.
Manau, kad ekslibrisas privalo „dirbti“ – būti naudojamas. Tokia jo misija.
Mano ekslibrisai – kryžiažodžiai, kuriuos gali išspręsti tik tas, kuris turi „RAKTĄ“. O „raktiniai“ žodžiai – neskubėjimas ir pastabumas".
Aušra
Ekslibris (lot. ex libris – ,,iš knygų”) – popieriaus lapelis su išspausdintu jame knygos savininko asmenvardžiu, inicialais ar bibliotekos pavadinimu (neretai dar su menišku piešiniu), įklijuojamas knygon dažniausiai viršelio vidinėje pusėje, kartais priešlapyje, tituliniame lape ir pan.
XV a. pabaigoje pasirodė pirmieji ekslibriai. XVIII ir XIX a. – tai pati populiariausia ir masiškiausia knygos ženklų rūšis.
Knygos ženklu vadinama pavienio asmens, įstaigos ar visuomeninės bibliotekos nuosavybės žymė knygoje.
Knygos ženklai atsirado norint apsaugoti knygas nuo vagysčių, pagrobimų kaip labai vertingą ir brangų turtą.
Vėliau žodeliai ,,ex libris” tapo ir knygos antspaudų teksto dalimi. Tačiau, nepaisant to, nei knygos įrašų, nei knygos antspaudų ekslibriais vadinti negalima. Ekslibrio išskirtinė savybė yra ne frazė ,,ex libris”, o tai, kad jis tiražuojamas atskirais lapeliais ir vėliau įklijuojamas į knygas. Beje, iki šiol nesusitarta, kurią formą lietuvių kalba vartoti – ekslibris ar ekslibrisas.
Labai svarbu, kuriant ekslibrius, yra jų spausdinimo medžiagos ir būdai, nes dailininko sukurtą piešinį dar reikia tiražuoti.
Kisarauskas V. Lietuvos knygos ženklai. 1984
Paroda veikia VU bibliotekos galerijoje (Universiteto g. 3, III a.) iki 2023 m. gegužės 2 d.
Daugiau informacijos: www.ausrosgrafika.lt
Informaciją pateikė Snieguolė Misiūnienė
atnaujinta 2023-03-31