Kovo 27-ąją minime Teatro dieną. Vilniaus universiteto studentų teatras gali pasigirti ilgametėmis tradicijomis. Vilniaus ir Lietuvos teatro ištakos – 1570 m. spalio 18 d., kai kolegijos kieme suvaidinta italo Stepono Tuccio (Stephanus Tucci) komedija Heraklis.
Mokyklinis jėzuitų teatras iš pradžių buvo laikomas didaktinės programos dalimi. Vaidinimais prasidėdavo ir baigdavosi mokslo metai, jais paminėdavo reikšmingus įvykius, pagerbdavo mecenatus.
Pirmajam studentų spektakliui Vilniaus jėzuitų kolegijoje paminėti skirtas dailininko Stasio Eidrigevičiaus kūrinys „Heraklis“ puošia VU Teatro salės fojė.
Neseniai Stasys Eidrigevičius, pristatęs savo esė rinktinę „Meno klajūno eskizai“ Vilniaus knygų mugėje, apsilankė ir Vilniaus universitete, ta proga apžiūrėjo ir savo tapybos darbą, dalyvavo ekskursijoje po biblioteką ir senuosius universiteto rūmus. Prieš S. Eidrigevičiaus apsilankymą pradėjome domėtis, kada ir kaip jo tapybos darbas atsirado Teatro salės fojė. Vienintelė konkretesnė šio tapybos darbo atsiradimo data užfiksuota albume „Vilniaus universitetas dailėje“, išleistame 1985 metais. Ten pažymėti metai: 1979-1984. Galima tik spėlioti, kas tai per data. Gal kada sumanytas ir kada pabaigtas arba gal kada kūrinys pakabintas fojė? Teatro senbuviai negalėjo tiksliau prisiminti, nors teko net išgirsti, kad ten pavaizduotas ilgametis teatro režisierius ir vadovas Vladas Limantas. Sunku pasakyti, nes veidą slepia S. Eidrigevičiaus kūriniuose dažnai naudojama kaukė. Ilgametis teatro aktorius Gaudentas Aukštikalnis prisiminė padėjęs sukalti paveikslui porėmį. Jo manymu, paveikslas fojė atsirado švenčiant teatro 415 metų jubiliejų, bet jokių tai patvirtinančių duomenų ar leidinio aptikti nepavyko.
Apie paveikslo atsiradimą paklaustas pats autorius teigė, jog jį pasikvietė grafikas Rimantas Gibavičius, pats tuo metu kūręs freskas universitete, nors tiksliau apie patį darbą, kur jis buvo kuriamas, jau nebepamena. Kitas universitete dirbęs dailininkas Petras Repšys tvirtina pakvietęs S. Eidrigevičių sukurti šį darbą, bet detalių taip pat nepamena. Universiteto ilgametis darbuotojas, prisidėjęs prie daugumos meno kūrinių atsiradimo prieš VU 400 metų jubiliejų, Albinas Kentra taip pat jau nelabai prisiminė šio paveikslo atsiradimo istoriją.
Išklausius visų nuomonių susidarė įspūdis, kad paveikslas atsirado VU kiek vėliau, jau atšventus didįjį universiteto jubiliejų, juo labiau, kad Stasys Eidrigevičius tuo metu jau išvyko iš Lietuvos.
Dailininkas taip pat užsiminė sukūręs ekslibrį VU bibliotekos sukakčiai, bet mūsų bibliotekoje jo rasti nepavyko. Tačiau jis yra VU bibliotekos jubiliejui skirtame ekslibrių konkurso kataloge „Ekslibrisai“, išleistame 1970 metais. Dailininkas prisiminė, kad norėta išleisti tokį pašto ženklą, bet sovietinei komisijai nepatikęs gotikinis šriftas, todėl jo atsisakyta.
Bibliotekos Rankraščių skyriuje turime 16 S. Eidrigevičiaus ekslibrių, visi jie sukurti dar studijų Vilniaus dailės akademijoje metu, kitokio stiliaus, tai liudija ir datos.
Peršasi išvada, kad labai svarbu yra fiksuoti įvykius, nes po kurio laiko nebelieka liudininkų, o išlikę prisiminimai labai skirtingi.
Dailininkas papasakojo, jog šiame darbe pavaizdavo kelionę, kelis skirtingomis kryptimis vedančius takus. Tai – ir klajojančio teatro įvaizdis, kai viską reikia pasiimti į kelionę. Toks motyvas pasikartoja ir keliuose kituose S. Eidrigevičiaus darbuose.
Nijolė Bulotaitė
2023-03-27