Minint 444-ąjį Vilniaus universiteto gimtadienį, balandžio 1 dieną, biblioteka pristatė skaitmeninį pasakojimą „Akademinis Vilnius: senojo universiteto tezių kultūra“.
Šiais metais Vilniaus universiteto bibliotekoje užbaigtas Senojo Vilniaus universiteto tezių ir disertacijų tyrimas. Tirti jėzuitiškojo laikotarpio (1579–1773 m.) Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi, universiteto spaustuvėje išleisti baigiamieji darbai, kurie buvo parengti viešam disputui arba už kuriuos suteiktas mokslo laipsnis.
1606 m. L. Bartilijaus paskaitų rankraštis. Porfirijaus medis – Arbor Porphyriana – schematinė Aristotelio KATEGORIJŲ komentaro išraiška, plačiai naudota mokant scholastinės logikos.
Pasakojimui pasirinktas laikotarpis, apimantis XVII a. pirmąją pusę – tai vienas įdomiausių jėzuitiško universiteto istorijos periodų, kai moksle varžėsi senos ir naujos tendencijos. Šalia viduramžių scholastikos į studijų programas pradėjo skverbtis mokslinės paradigmos, paremtos eksperimentiniais tyrimais ir istoriniais šaltiniais. Šias permainas skatino pirmieji dėstytojai pasauliečiai, pakviesti dėstyti į jėzuitišką universitetą įsteigus naują teisės fakultetą. Įkvėpti pažangių vadovų studentai rengė aukštos kokybės tezes.
Universitetinių tezių gynimas turėjo nemažą atgarsį literatūroje ir dailėje. Studentai papildydavo baigiamuosius darbus išsamiosiomis lotyniškomis dedikacijomis. Žymūs menininkai raižė tezėms herbus ir iliustracijas. Talentingi studentai išleisdavo lotyniškus sveikinimus sėkmingai apsigynusiems kurso draugams. Taigi, į tezių gynimo procesą įsitraukdavo studentai, dėstytojai, vienuoliai, spaustuvininkai, graveriai, mecenatai, didikai, karaliai.
1633 m. bajoro Jono Rudaminos-Dusetiškio gintos tezės su dedikacija karaliui Vladislovui Vazai.
Skaitmeniniame pasakojime pateikiamos žymaus klasikinės scholastikos atstovo Lauryno Bartilijaus studentų tezės. Mokslo pažangą atspindi profesorių Osvaldo Kriugerio ir Arono Olizarovijaus studentų tezės, priklausančios fizikos ir teisės mokslui.
Tarp senųjų artefaktų yra XVII a. tėvo jėzuito ir studento, bendraujančio su dangiškuoju globėju – Jonu Krikštytoju, portretai. Į bendrą vaizdingą pasakojimą jungiami unikalūs rankraščiai, spausdintinės knygos, nuotraukos, graviūros, portretai. Jį peržiūrėję, ne tik sužinosite, kaip vyko studijų procesas XVII a., bet ir nusikelsite į 700-ąjį jubiliejų švenčiančio Vilniaus gatves.
Antroje XIX a. pusėje Juozapo Čechavičiaus užfiksuotas Vilnius.
Skaitmeninį 2 dalių pasakojimą galima matyti Google Arts & Culture platformoje, pasirinkus šią nuorodą.
Projektą „Senojo Vilniaus universiteto disertacijų (1579–1773) tyrimas ir duomenų bazės sukūrimas“ finansavo:
atnaujinta 2023-04-12