Lietuvos istorijoje moterys politikoje, moksle, visuomeniniame gyvenime pradeda aktyviau reikštis nuo XX a. pradžios. Apie jas vis daugiau sužinome iš įvairių televizijos laidų, parodų, publikacijų.
O dabar kiek plačiau apie Vilniaus universiteto biblioteką rėmusias ir remiančias moteris. Komunikacijos fakulteto profesorius Arvydas Pacevičius, parengęs ir išleidęs „Dovanų Vilniaus universitetui knygą, 1820–1832“, tarp rinkinių dovanotojų mini dvi moteris: profesoriaus A. Stubielewicziaus našlę Aleksandrą Stubielewiczową ir muzikos mokytojo Jano Davido Holando dukrą pianistę Joaną Holand-Sviezewską. Našlė 1823 metais dovanojo dvidešimt veikalų prancūzų kalba, o muzikos mokytojo dukra 1828 metais – devynias knygas, susijusias su muzika, liudijančias Lietuvą buvus bendroje europinės muzikos kultūros erdvėje.
Šioje dovanų knygoje minimos dar kelios moterys, dovanojusios bibliotekai vertingas dovanas: 1819 metais ponia Elžbieta Bartoszewiczowa dovanojo dvi sidabrines Trajano laikų monetas ir vieną bronzinę. 1829 m. našlė Malgorzata Le Brun dovanojo savo vyro Andriaus Le Bruno šešėlinį eskizą.
Nors tarp Vilniaus senienų muziejaus ir Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos narių moterų nebuvo, istorikė Reda Griškaitė savo tyrime mini apie 70 moterų, kurios savo dovanomis rėmė šias institucijas, o tos dovanos savo verte niekuo nenusileido vyrų dovanojimams.
VU bibliotekai padovanotos knygos
Apie Stepono Batoro universiteto bibliotekos dovanotojas moteris šiek tiek duomenų yra metinėse bibliotekos ataskaitose, bet bendrame dovanotojų sąraše jos ypatingai neišsiskiria, sudaro tik nedidelę dalį, išskyrus vieną atvejį. Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Lilija Karželienė atkreipė dėmesį į savo kiekiu išsiskiriančią, detaliau neaprašytą Marijos Druckos-Liubeckos (iš Lenskių giminės) Mankovičių dvaro biblioteką, kurią ji padovanojo Stepono Batoro universiteto bibliotekai 1921 metais. Tai buvo 2 586 pavadinimų leidiniai prancūzų, anglų, vokiečių, lenkų, rusų kalbomis, iš viso 4 286 tomai, sužymėti specialiais Mankovičių dvaro bibliotekos antspaudais. Rankraščių skyriuje saugomas ir detalus dovanotų knygų sąrašas, iš kurio matyti, kad tai – enciklopedijos, žodynai, kelionių aprašymai, istorija, klasikinė literatūra, romanai, atsiminimai, biografijos, periodiniai leidiniai.
Mankovičių dvaro bibliotekos antspaudas
Tai – daugiausia XIX–XX a. pradžioje išleisti spaudiniai. Knygos nepaprastai puošnios. Galbūt todėl jos patraukė ir vagių dėmesį. Štai 1922 metų bibliotekos ataskaitoje minima, kad bibliotekininko padėjėjas Piotrovičius policijos padedamas atgavo 50 šios bibliotekos knygų prancūzų kalba iš Syrkino knygyno. O tame pat Rankraščių skyriuje saugomame fonde yra ir keli ranka rašyti dokumentai, kuriuose atskleidžiamos knygų dingimo iš bibliotekai dovanojamo rinkinio detalės. Raštas – kreipimasis į valstybines bibliotekas, kuriame rašoma, kad iš kunigaikštienės Druckos-Liubeckos dovanotų knygų rinkinio dar prieš perimant jį Stepono Batoro universiteto bibliotekai dingo 30 Encyclopaedia Britannica tomų. Policija padėjo universitetui išsiaiškinti, kad tas knygas Vilniaus antikvaras pardavė Tautų lygos sekretoriato nariui dr. Stojanui Lasicziui. Laikydama minėtą turtą SBU bibliotekos nuosavybe, biblioteka kreipėsi į kelias ministerijas, prašydama kuo greičiau padėti susigrąžinti iš minėto pono savo nuosavybę, už tai grąžinant jam antikvarui sumokėtą sumą. Rašte minima, jog kurį laiką supakuotos perdavimui knygos buvo sukrautos grafienės name Ožeškienės gatvėje (dabar – V. Kudirkos aikštė), o kai jas išpakavo, pasigedo dalies knygų – tarp jų ir Encyclopaedijos Britannicos.
VU bibliotekai padovanotos knygos
XX a. antroje pusėje bibliotekai nuolat buvo perduodamos knygų kolekcijos, rankraščiai, daugiausia Vilniaus universiteto profesorių, dėstytojų archyvai. Rankraščių skyriui 1978 m. profesorė Marija Gimbutienė viena pirmųjų perdavė savo archyvą, testamentu savo knygų kolekciją bibliotekai paliko filosofė Kristina Rickevičūtė. Po to jau buvo daugiau perdavimų.
Labai dažnai vertingus dėstytojų archyvus bibliotekai perduodavo žmonos, dukros: profesoriaus Romano Plečkaičio dukra atidavė tėvo archyvą, geologo A. Gaigalo archyvą perdavė žmona. Didžiąją profesoriaus A. Gučo archyvo dalį bibliotekai perdavė jo žmona ir dukra.
Savo kūrinių Grafikos kabinetui dovanojo menininkės moterys, tarp jų ir čia dirbusi grafikė Saulė Kisarauskienė, savo bibliotekos dalį padovanojo rašytoja Aldona Liobytė, etnologė Angelė Vyšniauskaitė, bibliotekininkė Barbora Vileišytė, medikė Elena Moncevičiūtė-Ėringienė, archeologė Marija Gimbutienė.
Taigi, nemažai moterų prisidėjo prie bibliotekos turtinimo, suprato ir rėmė šios reikšmingos kultūros ir mokslo paveldo institucijos veiklą.
Nijolė Bulotaitė
2024-01-02