Kovo 27-oji paskelbta Tarptautine teatro diena ir minima nuo 1962 metų, patvirtinus UNESCO. Šįmet, minėdami 130-ąsias Vilniaus universiteto bibliotekininkės, žydų gelbėtojos, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės gimimo metines, prisiminkime šią ypatingą moterį ir jos nepaprastą meilę teatrui.
O. Šimaitė, padėdama Vilniaus geto žydams, nuolat jame lankėsi, perduodavo siuntinius, maistą, ginklus, gelbėjo žmones, lankė ir geto žydų teatro spektaklius. Gestapas ją buvo suėmęs du kartus. O trečią kartą suėmus O. Šimaitė buvo nuteista mirties bausme ir kankinama. Universitetui pavyko bausmę išpirkti ir pakeisti kalėjimu koncentracijos stovykloje. Taip ji atsidūrė Prancūzijoje ir po karo į Lietuvą nebesugrįžo. 1953–1956 m. gyveno Izraelyje, po to vėl grįžo į Prancūziją.
O. Šimaitė stebino nepaprastu kultūriniu išprusimu, plačiomis pažiūromis, tolerancija. Tapo savotiška Lietuvos kultūros ambasadore: daugeliui asmenų, bibliotekoms siuntė knygas, kitą medžiagą, o iš Lietuvos gautas knygas perskaičiusi atiduodavo Paryžiaus bibliotekoms.
Ji negalėjo gyventi be teatro, muzikos, parodų, knygų. Izraelyje apsistojusi atokioje vietoje ji nuolat dienoraščiuose skundėsi, kad pasigenda turtingo Paryžiaus kultūrinio gyvenimo, lanko kiną ir nuolat prisimena Prancūzijoje ir Lietuvoje patirtus kultūrinius įspūdžius.
Iš 1954 metų Izraelyje rašyto dienoraščio:
„Gavau teatro laikraštį iš Paryžiaus. Kiek filmų, kiek parodų, kiek koncertų ir spektaklių dienos metu. Visa tai aš galėjau turėti prie sunkiausių gyvenimo sąlygų.“
Iš tų pačių metų dienoraščio:
„Kine mačiau pagal B. Šou „Cezaris ir Kleopatra“. Geras filmas, bet... (.......). Perskaitysiu Šou ir Šekspyro „C ir KL“ – tai ne tik gražus darbas, bet ir džiaugsmas berašant apie Šou „C ir Kl“ Latvijos Dailės teatre. Koks tai ir kiti buvo nuostabūs pastatymai tame teatre.“ Gražus turinys – gražioje formoje“ – štai to teatro šūkis! Niekad nepamiršiu ne tik „C ir KL“, bet ir Trijų mergaičių, Ligaturo, Barono Miunhauzeno nuotykių, Akuterio ir kitų. Bet taip pat ir Tautos teatras, ir Opera, ir Baletas. Kiek daug lėšų ir dėmesio skyrė Lietuva ir Latvija menui. Malonūs prisiminimai! Mažos valstybės, kur taip klestėjo menas!“.
Kita dienoraščio vieta:
„Vakar vakare Tel Avive klausiau 8 italų dainininkų koncertą: trys bosai nelabai jie mane žavėjo, trys sopranai, vienas tenoras, vienas baritonas. Iš sopranų labiausiai patiko Laura Lindi. Kitos dvi taip pat geros, tačiau Staškevičiūtė, Dvarionaitė – geresnių Margaritų nesu girdėjusi, negu Lietuvoje. Mažai tenorų, kurie galėtų prilygti mūsų Kiprui Petrauskui, Babravičiui, Kvietkauskui“.
Iliustracija: Vilniaus teatro ložės projekto fragmentas, asociatyv. piešinys iš VU bibliotekos fondų.
Nijolė Bulotaitė
2024-03-27