Vilniaus universiteto biblioteka pristato naują istorinių dokumentų rinkinį – virtualią Unijos kolekciją[1]. Ši kolekcija skirta sutelkti į vieną vietą išsklaidytus po įvairius bibliotekos fondus dokumentus, susijusius su graikų apeigų katalikų Bažnyčia, ir suteikti visiems besidomintiems galimybę tyrinėti vieną didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) religinių bendruomenių, egzistavusių nuo 1596 iki 1839 m.
XVII–XIX a. pradžioje graikų apeigų katalikų religinė konfesija buvo vadinama unitų Bažnyčia. Šis pavadinimas atsirado po Brastos mieste sudarytos bažnytinės unijos, paskelbusios stačiatikių rusėnų prisijungimą prie Romos popiežiaus sosto. Unitų Bažnyčia sunkiai skynėsi kelią, kol jai buvo pripažintas valstybinis statusas Abiejų Tautų Respublikoje. Iki tol šalies viduje unitai sulaukdavo kritikos iš lotynų apeigų katalikų dvasininkų, norėjusių suvienyti juos su Romos katalikais. Iš kitos pusės, Rusija nuolat kėsinosi sunaikinti šią Bažnyčią prijungus tikinčiuosius prie stačiatikių Bažnyčios. Šioms tendencijoms priešinosi unitų hierarchai, išsimokslinę vienuoliai, kai kurios LDK didikų giminės. Unitų rusėnų religinį savarankiškumą palaikė Romos popiežiai ir šalies valdovai. Lūžinis pokytis įvyko tik 1791 m., kai Kijivo unitų metropolitas buvo pakviestas posėdžiauti karaliaus taryboje – senate. Šis kvietimas reiškė unitų pripažinimą visateise religine bendruomene, su visomis teisėmis ir laisvėmis, kurias iki tol turėjo tik Romos apeigų katalikai. Likimas nulėmė, kad po kelių dešimtmečių unitų Bažnyčia buvo panaikinta Rusijos imperijos teritorijoje.
Nepaisant sudėtingo istorinio kelio unitų Bažnyčia paliko unikalų kultūrinį paveldą. Unitai rusėnai sukūrė savitą bažnytinę tradiciją, jungiančią rytų ir vakarų krikščionybės vertybes. Šiandien unitų istorinis palikimas aktualus kaip priminimas apie tolerancijos svarbą daugiakonfesėje visuomenėje.
Unijos kolekcija apima įvairių tipų objektus – rankraštinius dokumentus, spausdintines knygas, žemės valdų planus, vaizdinę medžiagą. Objektai yra atrinkti iš įvairių Rankraščių skyriaus fondų, kaip antai F3 (Traktatai ir mokslo darbai), F4 (Inventoriai), F5 (Mišrus), F13 (Academia et Universitas Vilnensis), F46 (Vilniaus viešoji biblioteka ir senienų muziejus. Ikonografija), F48 (autografų kolekcija), F59 (Leonas, Povilas ir Aleksandras Sapiegos), F80 (Pergamentai). Dokumentai apima unitų administravimą, turtinius klausimus, ūkinį gyvenimą, švietimą, religinę kultūrą, vienuolynų veiklą, spaudą, prekybą ir kt. Tarp unikalių dokumentų yra unitų Bažnyčios hierarcho, šventojo kankinio, bazilijono Juozapato Kuncevičiaus du autografai (šifrai: F48-32663, F5-A83-12199-12221), LDK valdovų raštai (šifrai: F80-22, F48-32723), Laurušavo unitų seminarijos byla (šifras: F13-193), Minsko unitų šventovės nuotrauka (šifras: F46-316) ir kt. Unijos kolekciją taip pat papildė vertingi Grafikos kabineto dokumentai – grafikos kūriniai, vaizduojantys unitų šventybes – žymiuosius Švč. Mergelės Marijos paveikslus (šifrai: MasJ IA-1, CarM IA-1).
Daugelį dokumentų skaitmeninėje kolekcijoje sudaro šv. Bazilijaus Didžiojo vienuolijos dokumentacija ir raštija. Ši vienuolija laikoma rusėnų tautos širdimi ir galva. Bazilijonai plėtojo tarp rusėnų sielovadą, tačiau labiausiai pasižymėjo steigdami mokyklas ir spaustuves. Išskirtinį bazilijonų socialumą gali paliudyti 1798 m. dokumentas – bazilijono Cezario Šolajskio vieša kalba, skirta naujų mokslo metų atidarymui (šifras: F13-229). Cezaris Šolajskis (apie 1760–1810) reprezentuoja tipišką XVIII a. antros pusės išsilavinusį bazilijoną, kurį vienuolija paruošė specialiai, kad tarnautų liaudies švietimui. Baigęs filosofijos studijas Vilniaus bazilijonų vienuolyne, tėvas Cezaris Šolajskis visą dvasinę karjerą paskyrė mokytojo profesijai. Dėstė retoriką ir moralės mokslą (etiką) Volodymyro, Žirovičių, Barunų mokyklose. Apie penkiolika paskutinių gyvenimo metų tarnavo Padubysyje (dabartinis miestelis – Bazilionai, Šiaulių rajone) – buvo mokytoju, studentų pamokslininku, mokyklos prefektu. 1798 m. tėvo Cezario Šolajskio kalboje akcentuojamos pasaulietinės vertybės. Svarstydamas apie valstybės gerovę, mokytojas cituoja Platono mintį, kad tauta yra laiminga tada, kai valdovai filosofuoja, arba kai filosofai valdo.
Meletijus Smotrickis
Leonas II Kiška
Ipatijus Pociejus
Nemažai suskaitmenintų objektų Unijos kolekcijoje sudaro Retų spaudinių skyriaus spaudiniai. Jie buvo atrinkti pagal turinio ir spaustuvės kriterijų iš tokių fondų kaip XVII a. knygos (3-as fondas), XVIII a. knygos (4-as fondas), Bibliotheca Academiae Vilnensis (BAV fondas), Senosios lietuviškos knygos (Lr fondas) ir Medicinos draugijos biblioteka (Med. fondas). Pagal žanrą tai yra istorijos veikalai, studentų tezės, panegirikos, pamokslai ir kt. Atskirai paminėtini spaudiniai, išleisti bazilijonų spaustuvėse ir parodantys jų įmonių repertuaro universalumą. Pavyzdžiui, Vilniaus bazilijonų spaustuvėje išspausdintos knygos lietuvių kalba (šifrai: Lr 1163, Lr 718) ir disertacijos, apgintos XIX a. pradžioje Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (šifrai: Med. 4480, Med. 4475).
Kolekcijoje patalpintas unikalus XVIII a. Romos leidinys lotynų kalba „Rusėnų Bažnyčios bruožai“ (Ignacy Kulczyński. Specimen ecclesiae Ruthenicae. Romae: Typis Hieronymi Mainardi, 1733; šifras: IV 25771). Tai yra žymaus unitų istoriko, bazilijono Ignacijaus Kulčinskio veikalas, apimantis istoriją nuo X iki XVIII a. pradžios. Rusėnų istoriko veikalas iš esmės yra atsakas į bolandistų hagiografinius tyrimus, ypač – jėzuito Danielio Papenbrocho (Daniël van Papenbroeck), apie rytų ortodoksų Bažnyčios šventuosius. Vilniaus universiteto bibliotekos egzempliorius unikalus dėl 65 rusėnų Bažnyčios veikėjų portretų. Nežinomas graveris sukūrė portretų galeriją nuo senovės (pavyzdžiui, Kirilas Filosofas, Rusios kunigaikštis šv. Volodimiras ir šv. kunigaikštienė Olga) iki XVIII a. pradžios unitų hierarchų – Kijivo metropolitų Kiprijono Žochovsksio (Cyprian Żochowski, apie 1635–1693), Leono Zaleskio (Leon Ślubicz-Załęski, 1648–1708) ir Leono Kiškos (Leon Kiszka, 1668–1728). Tarp hierarchų įterpti rusėnų šventųjų ir teologų portretai – Polocko vienuolyno vyresniosios, šv. kankinės Paraskevos, Kijivo Pečiorų vienuolyno įkūrėjo šv. Antonijaus, rusėnų teologo Meletijaus Smotrickio, šv. Juozapato Kuncevičiaus ir kt. Portretų numeracija liudija, kad jie sukurti specialiai šiam leidiniui, tačiau iki šiol istorikams (tarp jų – lenkų bibliografui Karoliui Estreicheriui) egzempliorius su portretais nebuvo žinomas.
Šiandien Unijos kolekcijoje patalpintas 181 objektas, tačiau Biblioteka tęsia objektų paiešką ir atranką, siekdama kuo išsamiau atskleisti savo fondus ir suteikti plačiajai visuomenei unikalią LDK istorijos medžiagą. Pirmiausia planuojama suskaitmeninti dokumentus, kurie buvo eksponuojami 2023 m. jubiliejinėje parodoje, skirtoje 400-sioms šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystės metinėms.
Iliustracija (pirma kairėje): Šv. Juozapato Kuncevičiaus autografas 1609 m. dokumente (F5-A83-12199-12221).
Portretai: Unitų bažnyčios veikėjai iš Ignacijaus Kulčinskio knygos „Specimen ecclesiae Ruthenicae" (IV 25771).
[1] https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/unijos-kolekcija
Informaciją parengė dr. Ina Kažuro
2024-04-19