Balandžio 25 d. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje iškilmingai atidaryta paroda, skirta Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą dvidešimtmečiui paminėti. Ekspozicijoje pateikti su visų Europos Sąjungos, įskaitant ir valstybes kandidates, bei NATO narių sostinėmis susiję XVI–XX a. pradžios senieji dokumentai, atrinkti iš turtingų bibliotekos senųjų dokumentų fondų.
Sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė Vilniaus universiteto rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas. Rektorius pabrėžė dalyvavimo šiose dviejose struktūrose reikšmę Lietuvos saugumui, jos pažangai per tris nepriklausomybės atgavimo dešimtmečius. Jis pasidžiaugė, jog universitetai taip pat yra šio proceso dalis ir aktyviai dalyvauja europinėse asociacijose. Rektorius nuoširdžiai padėkojo organizatoriams už puikią tokia ypatinga proga surengtą parodą, liudijančią ir istorinius Lietuvos bei Vilniaus universiteto ryšius su Europa.
Vilniaus universiteto rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas
Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, padėkojusi visiems vakaro svečiams, trumpai pristatė parodos idėją, nurodė, jog stenduose Europos šalys išrikiuotos abėcėlės tvarka. Direktorė pasidžiaugė, kad taip sutapo, jog Lietuvai skirti stendai tarsi simboliškai sujungė dvi parodos dalis. Keturios šalys šioje parodoje turi po du stendus: Lietuva, jos artimiausios kaimynės Latvija, Lenkija ir Ukraina. Parodoje pristatomi trys unikalūs leidiniai: vienintelis pasaulyje išlikęs katekizmas estų kalba, latviškas Jurio Elgerio giesmynas, išleistas 1621 m., ir Lietuvai svarbiausia knyga – lietuviškas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ (1547; eksponuojama 2017 m. faksimilė).
Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė
Istorijos fakulteto docentas daktaras Tomas Čelkis paskaitoje aptarė XVI–XVIII a. keliautojų po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę įspūdžius, ištyrinėtus aprašymus bei pasakojimus apie mūsų šalį. Kai kurie iš jų privertė nusišypsoti. Pavyzdžiui, atvykusieji iš Vakarų ir Pietų Europos dažniausiai skundėsi prastu oru, neįprastu šalčiu. Išliko ir pasakojimų apie keliautojus puldinėjančius plėšikus, apie glaudų Lietuvos gyventojų ryšį su gamta, turtingus miškus, maistą ir papročius. Svetimšalių pasakojimuose atsispindi tiek didikų, kilmingųjų, tiek ir paprastų žmonių – miestiečių, valstiečių gyvenimas ir papročiai.
Istorijos fakulteto docentas daktaras Tomas Čelkis
Po paskaitos renginio dalyviai pakviesti apžiūrėti turtingą ekspoziciją ir pakeliauti po parodą su jos kuratoriais, pasirengusiais atsakyti į visus rūpimus klausimus.
Turtingoje ekspozicijoje – rankraščiai, knygos, žemėlapiai, miestų ir mūšių planai, nuotraukos ir kiti dokumentai, atskleidžiantys įsimintinų istorinių įvykių kupiną praeitį. Daugiausiai parodoje – Europos miestų panoramos, žemėlapiai, gana netikėti požeminiai miestų planai. Pavyzdžiui, įspūdingi Pečorų vienuolyno urvų planai Ukrainos sostinėje Kyjive. Eksponuojamas ir seniausias originalus Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis su sostine Vilniumi.
Reikšmingą vietą parodoje užima ir Europos senųjų universitetų profesorių laiškai Vilniaus akademijos profesoriams, rašyti iš įvairių Europos sostinių. Pirmą kartą VU bibliotekoje eksponuojamos ir šešios ranka spalvintos graviūros, priskiriamos „vue d´optique“ – optinio vaizdo – žanrui, kurių žavesį galima pamatyti tik panaudojus specialų prietaisą tokiems vaizdams stebėti – zograskopą.
Parodos atidarymo proga susirinkusiesiems grojo Vilniaus universiteto kamerinio orkestro styginių kvartetas.
Renginio akimirkos:
Parodą galima aplankyti: 2024 balandžio 25 d.–2024 birželio 14 d. / 2024 spalio 15 d.–2025 sausio 31 d.
Visas renginio nuotraukas rasite čia: galerija
Informaciją parengė Nijolė Bulotaitė
2024-04-29