Nekintantys identifikatoriai (angl. persistent identifiers) – tai unikalūs ir nekintantys objektui ar asmeniui suteikiami kodai, padedantys tą objektą ar asmenį išskirti iš kitų. Didžioji dalis mūsų laikais taikomų nekintančių identifikatorių yra sukurti naudojimui skaitmeninėje erdvėje.
Mokslinėje komunikacijoje plačiai naudojami turinio objektams taikomi identifikatoriai (pvz. DOI) bei mokslinės produkcijos autorių identifikatoriai (ORCID). Taip pat vis labiau populiarėja su moksliniais tyrimais susijusias organizacijas ir mokslo projektus žymintys identifikatoriai (ROR, RAiD).
Kodėl mokslo institucijos suinteresuotos naudoti nekintančius identifikatorius?
Nekintantys identifikatoriai naudingi keliais aspektais:
- jie leidžia išskirti ir surasti objektus ar asmenis ir padeda išvengti nesusipratimų, kylančių dėl pasikeitusių ar sutampančių vardų arba savybių;
- didžioji dalis nekintančių identifikatorių ne tik nukreipia į identifikuojamą objektą ar subjektą, bet ir registruoja tam tikrus su juo susijusius metaduomenis (papildomą informaciją). Ši identifikatorių savybė gali palengvinti administracinę naštą mokslininkams ir institucijoms, nes su identifikatoriumi susieti metaduomenys gali būti perduodami iš vienos sistemos į kitą, taip išvengiant būtinybės juos kiekvieną kartą iš naujo pateikti rankiniu būdu. Pavyzdžiui, Australijoje mokslininkai turi galimybę publikacijų sąrašus, susietus su jų ORCID profiliu, eksportuoti į Australijos mokslo tarybos (angl. Australian Research Council) paraiškų ir ataskaitų teikimo elektroninę sistemą, taip sutaupydami nemažai laiko;
- būdami pritaikyti mašininiam nuskaitymui, nekintantys identifikatoriai gali prisidėti prie mokslo administravimo procesų automatizavimo ir taip sutaupyti institucijoms laiko bei lėšų;
- su identifikatoriais susieti metaduomenys saugo nemažai informacijos, kurią išanalizavusios mokslo institucijos gali gauti vertingų įžvalgų apie jose ir kitur vykdomą mokslinę veiklą.
Kad identifikatoriai būtų naudingi, reikia, kad juos naudotų kuo daugiau institucijų ir mokslininkų. Be to, mokslo administravimui naudojamos informacinės sistemos turi būti pritaikytos nekintančiuose identifikatoriuose užkoduotų metaduomenų perėmimui. Šie pokyčiai reikalauja investicijų, tačiau, kaip rodo studijos, atliktos Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir Airijoje, tokios investicijos atsipirktų. Studijų duomenimis, nekintančių identifikatorių integracija į mokslo administravimo procesus kasmet leistų sutaupyti nuo 4 iki 55 tūkstančių darbuotojo darbo dienų, kurios šiuo metu išnaudojamos rankiniam duomenų surinkimui ir registravimui.
Pripažindamos nekintančių identifikatorių svarbą efektyvinant mokslo administravimo procesus, taip pat įgyvendindamos atvirojo mokslo ir FAIR duomenų principus, kai kurios valstybės (pavyzdžiui, Airija) arba nacionalinės mokslą finansuojančios organizacijos (pavyzdžiui, Nyderlandų mokslo taryba) rengia arba jau yra parengusios savo nekintančių identifikatorių integravimo į mokslinių tyrimų bei jų administravimo procesus strategijas.
Nuoseklus nekintančių identifikatorių naudojimas galėtų būti aktualus ir Vilniaus universitetui, kurio palaikymas atvirojo mokslo ir FAIR duomenų principams išreikštas 2022 m. patvirtintose Atvirojo mokslo politikos gairėse ir 2023 m. patvirtintame jų įgyvendinimo plane.
Norėtumėte apie nekintančius identifikatorius sužinoti daugiau? Apie juos skaitykite 2022 m. sausio mėn. „Mokslo atviruke“.
Turite klausimų? Juos užduoti galite VU bibliotekos duomenų vadybininkei dr. Gintei Medzvieckaitei.
2024-05-23