VU biblioteka, naudodamasi InCites Essential Science Indicators (ESI) analitinio įrankio duomenimis, parengė VU mokslinės veiklos cituojamumo analizę. Įrankyje kiekvienai mokslo krypčiai yra nustatytos minimalios procentinės citavimo ribos, jas pasiekus publikacijos patenka į reitinguojamųjų publikacijų sąrašą. Analizuojamos pastarųjų dešimties metų publikacijos. Skaičiuojami tų publikacijų cituojamumo rodikliai, kurios yra publikuojamos moksliniuose žurnaluose, indeksuojamuose Web of Science Core Collection duomenų bazėse Science Citation Index-Expanded; Social Science Citation Index ir Arts & Humanities Citation Index.
ESI reitinguojama vienuolika Lietuvos institucijų. Džiugu, kad tarp reitinguojamų Lietuvos institucijų VU yra paskelbęs daugiausiai publikacijų – per pastaruosius 10 metų su VU prieskyra paskelbta 10 703 publikacijos ir jos atitinka ESI reitingo minimalius citavimų reikalavimus. Per tą patį laikotarpį VU publikacijų bendras citavimų skaičius viršija 186 tūkst. citavimų, o pagal publikacijų citavimo vidurkį VU lenkia tik VU Santaros klinikos ir Inovatyvios medicinos centras.
Iš ESI reitinguojamų 22-ų mokslo krypčių VU tyrėjų publikacijos reitinguojamos aštuoniose mokslo kryptyse: fizikos, klinikinės medicinos, chemijos, molekulinės biologijos ir genetikos, biologijos ir biochemijos, medžiagų mokslo, imunologijos bei socialinių mokslų kryptyse. Iš viso VU tyrėjai yra paskelbę 152 gausiausiai cituojamas publikacijas, daugiausiai jų – klinikinės medicinos mokslo krypties. Gausiausiai cituojamos publikacijos (angl. highly cited papers) – tai publikacijos, patenkančios tarp 1 proc. gausiausiai cituojamų dokumentų (pagal mokslo šaką, metus ir publikacijos rūšį) per paskutinius 10 metų.
Iš ESI mokslo krypčių, kuriose reitinguojamos VU tyrėjų publikacijos, didžiausias citavimų vidurkis yra molekulinės biologijos ir genetikos mokslo krypties, o daugiausiai publikacijų yra priskirtos fizikos mokslo krypčiai. Pagal ESI iš viso yra reitinguojami 18 Vilniaus universiteto tyrėjų.
Lietuva, Baltijos šalys ir pasaulis
Pagal ESI publikacijų kiekį per pastaruosius 10 metų Lietuvoje paskelbtų publikacijų kiekis yra šiek tiek didesnis negu 30 tūkst. ir iš Baltijos šalių yra didžiausias.
Pasaulyje per pastaruosius 10 metų daugiausiai publikacijų ESI yra iš klinikinės medicinos, inžinerijos ir chemijos mokslo krypčių, Lietuvoje pirmosios dvi kryptys sutampa, tačiau trečioji pagal publikacijų kiekį yra fizikos mokslo kryptis. Lyginant visas tris Baltijos šalis, klinikinės medicinos ir fizikos mokslo sričių publikacijų skaičius patenka tarp trijų pirmaujančių mokslo krypčių, kuriose buvo daugiausiai publikacijų. Latvijoje į trejetuką be minėtų klinikinės medicinos ir fizikos mokslo sričių patenka chemija, o Estijoje – socialinių mokslų kryptis.
Cituojamumo analizė – tik vienas iš daugelio mokslinės veiklos perspektyvos taškų
Vis dažniau yra akcentuojama, kad mokslinė veikla ir jos vertinimas neturi būti apibrėžiami vien tik kiekybiniais rodikliais, svarbus ir kokybinis aspektas. ESI yra analitinis įrankis, leidžiantis analizuoti ir lyginti duomenis, stebėti tendencijas, atskleisti stipriąsias puses ir surasti galimybių sritis. Analizuojant citavimus ir ESI reitingus tikslas yra atskleisti tas mokslo kryptis, kurios yra labiausiai matomos mokslinėje bendruomenėje, tačiau ESI įrankis apima tik Web of Science duomenų bazėje indeksuojamų leidinių informaciją, daugiausiai atspindint tiksliuosius mokslus. Tai svarbu suprasti ir analizuojant pateikiamą informaciją įsivertinti kontekstą.
Plačiau su ataskaitos duomenimis galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.
Informaciją parengė Ieva Litvinavičienė
2024-06-05