Senais laikais knygos buvo labai vertinamos ir brangios. Teigiama, kad XVI a. už dvi knygas galėjai jautį nusipirkti. Todėl knygų savininkai įvairiais būdais stengėsi jas apsaugoti. Jų vertę lėmė tiek ten surašytos žinios, knygų turinys, tiek ir garsių dailininkų sukurtos iliustracijos, prabangūs ir meniški viršeliai, įrišimai.
„Tas, kuris tai pavogs, temiršta baisiausia mirtimi, teverda pragaro katile; tesuserga jis krintamąja liga ir karštine; tebūna jis ketvirčiuotas ir pakartas. Amen“; kažin, ar viduramžiais perskaičius tokį palinkėjimą dar kildavo kam noras knygą paimti.
O štai ir įrašas su grasinimais iš mūsų bibliotekos fondų: „Valdytojs tos knygos Jurgis. Jei man tropytūs (pasitaikytų) pamesti prašau pas man atnešti. O jei knygą pavogtų, tam akys iš kaktos iššoktų“.
Vaizde: knygos valdytojo Jurgio įrašas knygoje Bałsas skurdas sunų ir dukterų Marijos... Vilnius, 1862 [kontrafakcija, tikrieji leidimo duomenys: Tilžė, 1895].
Informaciją pateikė Nijolė Bulotaitė