Sidebar

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi keturi unikalūs XVII–XVIII a. gaubliai, kurie priklausė kadaise čia veikusiai astronomijos observatorijai. Tai išskirtiniai kultūros paveldo reliktai, nepaisant sudėtingų istorinių laikotarpių, išlikę iki šių dienų.

1570 m. įkurta Vilniaus universiteto biblioteka – seniausia ir viena didžiausių Lietuvoje. Bibliotekos fonduose saugoma per 5 milijonus knygų, unikali senų spaudinių ir rankraščių kolekcija, didžiausias pasaulyje senųjų lietuviškų knygų rinkinys. Be viso to, bibliotekos istorija yra apipinta legendomis ir kupina paslapčių.

Diskusijos apie tai, kad tradicinė spausdinta knyga išnyks, girdimos jau seniai. Ir nors elektroninių išteklių panauda kasmet kyla, pokyčių vėjai nėra tokie galingi – atėję į biblioteką, vis dar randame pilnas lentynas knygų. Grožinės, mokslinės, blizgiais ar nudriskusiais viršeliais. Senos, ar naujos – dar tik pradedančios ilgą kelionę studentų kuprinėse. Tačiau kokia „kelionė“ jų laukė iki atsirandant ant išdavimo stalelio? Kiek darbuotojų knygą lietė, ruošė, kol ji tapo prieinama skaitytojui? Galiausiai kaip ir kodėl ji buvo atrinkta tarnauti esamų ar būsimų mokslininkų poreikiams? Šią knygos istorijos pusę VU bibliotekoje padėjo atskleisti Informacijos išteklių formavimo skyriaus vadovė Odeta Pakalnienė.

Senais laikais knygos buvo labai vertinamos ir brangios. Teigiama, kad XVI a. už dvi knygas galėjai jautį nusipirkti. Todėl knygų savininkai įvairiais būdais stengėsi jas apsaugoti. Jų vertę lėmė tiek ten surašytos žinios, knygų turinys, tiek ir garsių dailininkų sukurtos iliustracijos, prabangūs ir meniški viršeliai, įrišimai.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos