Lygiai prieš šimtmetį, rugpjūtį, Kaune, kariuomenės paradų aikštėje, Žaliakalnyje, įvyko pirmoji visos Lietuvos Dainų šventė. Jos vyriausiaisiais dirigentais buvo žymūs kompozitoriai Juozas Naujalis ir Stasys Šimkus. Dainų dienoje tuomet dalyvavo apie tris tūkstančius dainininkų iš visos Lietuvos. Šią vasarą Vilniuje rengiama jubiliejinė Dainų šventė. VU biblioteka prisideda prie iškilios sukakties minėjimo ir birželio 26 dieną P. Smuglevičiaus salėje atidaro parodą Kada aš dainuoju, tada aš laimingas. Ją pamatyti bus galima iki 2024 m. spalio 10 d.
„Nepaprastai malonu, kad šia vasariška paroda prisidėsime prie šurmulingos Dainų šventės, kurią jau visai netrukus pasitiksime Vilniuje. VU bibliotekoje saugoma daug vertingų dokumentų – rankraščių, retų spaudinių, ir kitų, liudijančių šios, neabejoju, visai Lietuvai, reikšmingos šventės istoriją“ – sako Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė. Anot jos, paroda praplės žinias apie lietuvių liaudies dainas, jų rinkimą ir tyrinėjimus, chorinės muzikos reikšmę Lietuvos kultūroje ir kelią pirmosios Dainų šventės link.
Parodos pavadinimas skamba panašiai kaip eilutės iš XIX amžiaus antrosios pusėje gyvenusio poeto Antano Vienažindžio eilėraščio labai simbolišku pavadinimu – Daina. Anot tyrinėtojų, jos yra A. Vienažindžio credo, dainuojančios sielos esmė ir poeto lemtis, kuri reprezentuoja ir tautos likimą.
Vieni įdomiausių parodos eksponatų – rankraščiai su XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios folkloro rinkėjų įvairiose Lietuvos vietovėse užrašytomis liaudies dainomis iš Lietuvių mokslo draugijos, kurios iniciatoriumi ir pirmininku buvo Jonas Basanavičius, tautosakos rinkinių, nuo 2013 metų įtrauktų į UNESCO programos Pasaulio atmintis Lietuvos nacionalinį registrą.
Parodos lankytojai taip pat galės išvysti Simono Daukanto, Jono Basanavičiaus, Mato Slančiausko, seserų Elvyros, Mikalinos ir Stefanijos Glemžaičių bei kitų žymių lietuvių tautosakos rinkėjų rankraščių. Parodoje bus eksponuojami keletas leidinių, turinčių ypatingą reikšmę lietuvių liaudies dainų rinkimo, tyrimo ir publikavimo istorijoje. Vienas jų – pirmoji spausdinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija – XVI amžiaus pabaigoje išleista Motiejaus Strijkovskio Kronika, kurioje yra vieni ankstyviausių lietuvių liaudies dainų paminėjimų.
Daugiau skaitykite čia >>