Šiais metais spalio 2 d. minime 150-ąsias Mykolo Eustachijaus Brenšteino (Michał Eustachy Brensztejn, 1874–1938), Vilniaus universiteto bibliotekininko, Rankraščių, raižinių ir natų skyriaus vedėjo, Stepono Batoro universiteto garbės daktaro, archyvaro, istoriko, archeologo, etnografo, kolekcininko ir kultūros tyrėjo, gimimo metines. Šia proga spalio 2 d. 16 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje bus atidaryta paroda (veiks iki spalio 16 d.), kurioje lankytojai galės susipažinti ne tik su žymiausiais M. E. Brenšteino publikuotais darbais, bet ir su rankraštiniu tyrėjo palikimu.
Per savo 65-erius gyvenimo metus, iš kurių net 45 buvo skirti literatūrinei-mokslinei veiklai, tyrėjas paliko įspūdingą darbų bibliografiją – daugiau nei 300 pozicijų. Šalia plačių monografijų, apimančių kelis šimtus puslapių, gausu smulkių fragmentų, priedų, pastabų, publicistinių straipsnių ar recenzijų.
VU bibliotekos parengtą ekspoziciją, skirtą M. E. Brenšteinui, pagal temas galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmojoje dalyje eksponuojami M. E. Brenšteino asmenį ir darbą reprezentuojantys dokumentai: gimimo liudijimo nuorašas, gyvenimo aprašymas, asmeninė informacija iš jo asmens bylos, taip pat – dienoraščiai, darbo ataskaitos, katalogai, darbą su skaitytojais ir užklausomis atspindinti medžiaga bei kita. Čia pat patenka ir fotografijos, kuriose tyrėjas užfiksuotas prie savo darbo stalo Rankraščių skaitykloje (anuomet ji buvo įsikūrusi dabartinėje Profesorių skaitykloje) arba savo kolegų bibliotekininkų ir Universiteto darbuotojų apsuptyje. Unikalios yra Vilniaus fotografo Vaclavo Žilinskio darytos fotografijos iš M. E. Brenšteino laidotuvių 1938 m. balandžio 1 d. Tai reta proga išvysti pilną laidojimo procesiją – nuo pamaldų Šv. Jonų bažnyčioje, gedulingos procesijos Vilniaus gatvėmis ištaiginga laidojimo karieta iki laidojimo vietos Bernardinų kapinėse. Galima susidaryti vaizdą, kaip buvo laidojami žinomi vilniečiai, mokslo ir kultūros žmonės XX a. I pusėje Vilniuje: kokios buvo tradicijos, apranga, liturginiai reikmenys, kas dalyvavo, kokiu keliu ėjo, kaip atrodė kapas. Tai retai matoma ir dar rečiau tyrinėjama kita Vilniaus miesto istorijos pusė.
Antra parodos dalis skirta tyrinėtojo mokslinei veiklai, kur eksponuojami ne vien žymiausi publikuoti M. E. Brenšteino darbai, bet ir rankraštiniai straipsniai, pastabos ir užrašai, rinkti duomenys būsimiems tyrimams. M. E. Brenšteiną kaip kolekcininką pristato jo surinkta XVII–XIX a. popieriaus, klijuojamo ant knygų viršelių, pavyzdžių kolekcija, kurią sudaro daugiau nei 100 pavyzdžių iš įvairių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietų.
Maloniai kviečiame dalyvauti parodos atidarymo renginyje (spalio 2 d. 16 val.) ar pamatyti ekspoziciją Jums patogiu metu (ji veiks iki spalio 16 d.).