Sidebar

Pradžia: 2019-11-27 15:00
Pabaiga: 2019-12-16 20:00

Vilniaus universiteto biblioteka ir VU Filosofijos fakultetas kviečia į parodos „Philosophia est ars vitae“ atidarymą 2019 m. lapkričio 27 d. 15 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Direkcijos koridoriuje (III a., Universiteto g. 3). Paroda skiriama Vilniaus universiteto įkūrimo 440-osioms ir Filosofijos fakulteto atkūrimo 30-osioms metinėms. Daugiau informacijos

Idėjų galia didžiulė. Fakultete plėtojamų mokslų idėjos žadina prakilnumo dvasią ir gyvenimui suteikia monumentalumą (Profesorius Romanas Plečkaitis, 2009).

Filosofijos fakulteto gimimas sutampa su Vilniaus universiteto įsteigimu 1579 m. Pagal Universiteto steigimo privilegiją Universitetą sudarė du – Filosofijos ir Teologijos fakultetai. Filosofijos studijos 200 metų laikytos pirmąja, būtina universitetinio išsilavinimo pakopa. Remiantis Laurea Academicae (mokslo laipsnių registracijos knyga), 1585–1781 metais Vilniaus universitetas filosofijos bakalauro laipsnį suteikė 1749, filosofijos magistro – 1932 asmenims.

XVIII a. pabaigoje Edukacinė komisija, siekdama supasaulietinti švietimą ir atsiliepti į aktualiausius LDK poreikius, pakeitė edukacinę sistemą: jos branduoliu tapo praktinėms veikloms reikalingas, specialusis parengimas – kunigaikštystei reikėjo gydytojų, inžinierių, agronomų, veterinarų, ekonomistų, architektų. Vilniaus universitetas ėmėsi rengti atskirų sričių specialistus.

Kaip rašė šviesios atminties prof. Romanas Plečkaitis, didžiąją savo tyrimų dalį paskyręs Vilniaus universiteto ir Lietuvos akademinės filosofijos istorijai, „Edukacinė komisija nutraukė universitetinę tradiciją – panaikino Filosofijos fakultetą ir pašalino filosofiją iš dėstomų dalykų programų“. Erdvės filosofijos tyrinėjimams atsirado tik išsivadavus iš carinės Rusijos imperijos – Stepono Batoro ir Lietuvos universiteto Kaune Humanitariniuose fakultetuose gyvavo filosofijos skyriai (1919–1939), tačiau ir juose puoselėtą filosofinę dvasią suvaržė sovietinė okupacija. Suvaržė, bet ne sunaikino – iš Kauno į Vilnių perkėlus Humanitarinį fakultetą sovietinei valdžiai nepavyko jame sukurti sau palankios ideologijos forposto.

Net ir sovietinio režimo sąlygomis VU Filosofijos katedrose reiškėsi kūrybinė dvasia, ieškota sumanių būdų objektyviai pristatyti Vakarų filosofinį paveldą (B. Genzelis (sud.). Filosofijos istorijos chrestomatija, nuo 1974 m., 6 kn.; Iš filosofijos palikimo: Didžioji serija, nuo 1978, 15 kn.; Iš filosofijos palikimo: Mažoji serija, nuo 1980, 20 kn.; Gėrio kontūrai, 1989; Grožio kontūrai, 1980 ir kt.), prisidengiant „buržuazinės filosofijos kritikos“ etikete rašytos disertacijos ir monografijos, analizuojančios aktualias pasaulio filosofijos idėjas, pradėtas leisti profesionalus filosofijos mokslo žurnalas „Problemos“ (1968), sumanytas kaip laisvesnės kūrybinės dvasios erdvė.

Filosofijos studijoms oficiali erdvė buvo numatyta tik prorusiškose SSRS respublikose. Tad Filosofijos katedrų sumanytos filosofijos studijos prasidėjo kaip specializacija psichologijos studijų programoje, kurią nuo 1969 m. įsteigė Psichologijos ir pedagogikos katedra (nuo 1971 – Psichologijos katedra), gyvavusi Istorijos fakultete.

Filosofijos fakultetas atkurtas 1989 metais. Jo struktūroje išskirtos Filosofijos, Filosofijos istorijos ir logikos, Psichologijos, Pedagogikos ir Sociologijos katedros. Fakultete nuo pat pradžių natūraliai klostėsi ypatinga humanitarinių ir socialinių mokslų dermė, kuri savąja sinergija iki šiol džiugina fakulteto mokslininkus ir studentus įkvepiančiais, vienas kitą praturtinančiais šių mokslo sričių ryšiais. Pastaruosius liudija ne tik šiame amžiuje išgausėję tarpdalykiniai, praktiškai visus fakulteto cechus persmelkiantys mokslinių tyrimų projektai, bet ir pačių cechų atsiradimo istorija. Neminint to, kad visų mokslų pradžia – filosofijos įsčiose, aktualioji fakulteto cechų istorija supaprastintai galėtų būti aprašyta taip: psichologų ir pedagogų kooperacija vyko jau nuo Stepono Batoro ir Lietuvos universiteto Kaune laikų; psichologai sovietmečiu priglaudė filosofijos studijas; iš filosofų cecho išaugo teorinis sociologijos cecho branduolys; iš psichologų (Specialiosios psichologijos laboratorijos), pedagogų ir sociologų bendradarbiavimo radosi socialinio darbo, o vėliau – ir socialinės politikos studijų programos.

Natūralią cechų sinergiją grindžia tai, kad visų jų dėmesio centre – žmogaus, gyvenimo problema; visi jie – apie gyvenimo meną, ne technologine, o esmine prasme.

Paroda veikia VU bibliotekos Direkcijos koridoriuje (III a., Universiteto g. 3) iki gruodžio 16 d.

Parodos kuratorės: Snieguolė Misiūnienė ir Nijolė Radavičienė

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos