Ona Šimaitė (1894 –1970) – Vilniaus universiteto bibliotekininkė, žydų gelbėtoja, Pasaulio Tautų Teisuolė. Gimusi Akmenėje, gyveno ir mokėsi Rygoje, Maskvoje, į Lietuvą grįžusi po karo dirbo įvairiose bibliotekose.
Vilniaus universiteto bibliotekoje dirbo 1940–1944 metais. O. Šimaitė stebino nepaprastu kultūriniu išprusimu, plačiomis pažiūromis, tolerancija. Jautri blogiui, abejinga materialinėms vertybėms, pati patyrusi daug vargo ir nepriteklių stengėsi padėti kitiems. Ji baisėjosi antisemitizmu ir hitlerininkų akcijomis prieš žydus. Su universiteto valdžios – rektoriaus M. Biržiškos ir bibliotekos direktoriaus V. Biržiškos – žinia O. Šimaitė keliavo į getą neva susigrąžinti bibliotekos knygų: įnešdavo laiškus, siuntinius, maistą, ginklus, o išnešdavo slėpti žydų kultūros vertybes, net žydų vaikus. Organizuodavo paramą, ieškojo galimybių paslėpti žydus, pirko netikrus dokumentus bandydama išgelbėti žmones. Lituanistikos seminare su rektoriaus žinia slėpė studentę Tanią Wachsman. O. Šimaitė stengėsi padėti rizikuodama savo gyvybe pati gyvendama skurde, nešildomame bute, ir viską, ką tik galėjo, atiduodama kitiems.
Gestapas ją buvo suėmęs du kartus. O trečią kartą suėmus O. Šimaitė buvo nuteista mirties bausme ir kankinama. Universitetui pavyko bausmę išpirkti ir pakeisti kalėjimu koncentracijos stovykloje...
Kasdien rizikuodama gyvybe geto žydus O. Šimaitė vadino didvyriais ir sakė, kad jai „gėda gyventi, gėda turėti pastogę, gėda turėti galimumą nusiprausti, kai tūkstančiai žmonių ne tik tokių minimalių dalykų nebeturi, bet kad Damoklo kardas kabo ant jų galvų kas valandą, kada kiekvienas gali tyčiotis ir kankinti...“
Nors ji labai smerkė karo meto žiaurumus ir žydų persekiojimą, bet buvo kategoriškai nusiteikusi prieš mirties bausmę.
Vasario 12 d. 16 val. VU bibliotekoje bus rengiama O. Šimaitės atminimo popietė. Daugiau apie renginį: „O. Šimaitė – Vilniaus legenda"
Informaciją parengė Nijolė Bulotaitė, 2020-02-05