Vienas iš ypatingo dėmesio sulaukiančių objektų, prie kurių dažnai stabteli mieste viešintys ir senamiesčio gatvelėmis vaikštinėjantys turistai, yra VU bibliotekos durys. Smalsios akys matuoja ne tik jų dydį, bet bando įžvelgti ir kai ką daugiau – suprasti, kas ant jų pavaizduota, įskaityti parašytus žodžius. Taigi, ką saugo šios durys? Žvilgtelkime į jas kiek atidžiau, nes bronziniame paviršiuje įamžinta ne tik istorija apie VU susikūrimą, bet ir svarbiausi Lietuvos kultūros faktai bei asmenybės.
Viršutinėje durų dalyje išlieti žmonių bareljefai. Viename jų pavaizduotas Kristupas Radvila Našlaitėlis, įtakingas galingiausios LDK giminės atstovas. Be to, kad aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime, užėmė aukštas pareigas, jis pagarsėjo ir kaip keliautojas, aplankęs tolimus kraštus. Savo neįprastus kelionės įspūdžius bei nuotykius Našlaitėlis aprašė itin išgarsėjusiame veikale „Kelionė į Jeruzalę“. Tarp jų – kelionė, kurios metu jis bandė slapta į Lietuvą laivu pargabenti dvi mumijas, įsigytas Egipte. Deja, laivui patekus į stiprią audrą ir pasikliovus prietaru, kad mumijos gali atnešti nelaimę, jos buvo išmestos į jūrą.
VU istorijoje Kristupas Radvila paliko pėdsaką 1575 metais įkurdamas Vilniaus akademijos spaustuvę, dabartinės VU leidyklos pirmtakę. Jis taip pat išleido pirmąjį originalų LDK žemėlapį.
Garbingoje vietoje ant durų taip pat išvysime Vilniaus vyskupą Valerijoną Protasevičių. Tai jis pakvietė Jėzaus Draugiją į Vilnių, kurios nariai atvyko 1569 m. ir po metų čia įkūrė jėzuitų kolegiją ir biblioteką. Vėliau jis pasirūpino karaliaus Stepono Batoro privilegija ir popiežiaus bule, leidžiančia perorganizuoti kolegiją į universitetą. Dėl šios bulės bronza išlietas ir Popiežiaus Grigaliaus XIII, kurio tikras vardas yra Ugo Boncompagni, atvaizdas. Šis italų kanonų teisės daktaras, tapęs 226-uoju Romos katalikų bažnyčios popiežiumi, įvairiose šalyse kūrė ir rėmė jėzuitų seminarijas bei kartu pripažino ir Vilniaus universiteto įkūrimą.
Durų bareljefe taip pat įamžintas pirmasis Lietuvos istorijoje Šv. Romos Bažnyčios kardinolas Jurgis Radvila. Šis aukštas katalikų dvasininkas padėjo gauti Vilniaus kolegijai iš popiežiaus akademijos teises, buvo aktyvus mecenatas, kolegijos išlaikymui skyrė didelę sumą savo Žemaitkiemio dvaro pajamų, paliko jai turtingą teologijos veikalų biblioteką.
Kita įamžinta asmenybė – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Ko gero, visi prisimena jo garsiąją meilės istoriją su Barbora Radvilaite, kurią jis vedė nepaisydamas daugelio nepritarimo ir kurią skausmingai prarado. Į universiteto istoriją Žygimantas Augustas įėjo kaip valdovas, bibliotekai padovanojęs turtingą savo knygų kolekciją. Žemutinės pilies rūmuose Vilniuje jis buvo surinkęs antikos filosofų, taip pat teisės veikalų biblioteką, kurią, manoma, sudarė apie 4 000 knygų.
Greta įamžintas ir kitas Lietuvai ir universitetui žymų pėdsaką palikęs valdovas – vengras Steponas Batoras, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Jis laikomas sėkmingiausiai unijinę Lietuvos ir Lenkijos valstybę valdžiusio karaliaus pavyzdžiu. 1579 m. Batoras pasirašė privilegiją, kuria kolegija pertvarkoma į universitetą. Dokumento iš pradžių nepatvirtino LDK kancleris, tačiau Batoras pasiekė, kad jis įgytų teisinę galią.
Svarbu paminėti, kad durys buvo sukurtos siekiant pažymėti Martyno Mažvydo „Katekizmo“, pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukaktį. Todėl ant jų išvysime ne tik tai patvirtinantį įrašą, bet ir šios knygos atvaizdą, o šalia – Mikalojaus Daukšos „Postilę“. Po jomis atidžiau patyrinėkime pastatus – čia pavaizduoti Karaliaučiaus ir Vilniaus universitetų atvaizdai.
Žvilgsnį nukreipę kiek žemiau išvysime kitas žymias lietuvių kultūros istorijos asmenybes: pirmąjį lietuvių lingvistą Konstantiną Sirvydą, lietuvių literatūros pradininką Kristijoną Donelaitį, Lietuvos švietėjus Simoną Daukantą ir Motiejų Valančių, Joną Basanavičių, garsųjį Lietuvos knygnešį Jurgį Bielinį, taip pat Vincą Kudirką, Vaclovą Biržišką, Mykolą Biržišką, Vincą Mykolaitį-Putiną.
Visą durų ansamblį vainikuoja Justino Marcinkevičiaus žodžiai: Tiems žmonėms, žodžio stogą kėlusiems, toms knygoms, mūsų lopšį supusioms.
Pastabesnis taip pat atkreips dėmesį į neįprastas durų rankenas – tai stilizuoti aitvarai iš baltų mitologijos. Šios dieviškos būtybės turi ryšį su žeme ir jos turtais, tad jei kada lankysitės VU bibliotekoje ar eisite pro šalį, palieskite jas – gal kokių gėrybių aitvarai atneš ir Jums.
Vilniaus universiteto paminklinės durys buvo iškilmingai atidarytos 2001 metų gegužės 21 dieną. 1996 m. jas sukūrė skulptorius Jonas Meškelevičius (1950-2005).
Parengė Ramunė Gedvilaitė, 2020-08-12