VU bibliotekos Baltojoje salėje (IV aukštas, Universiteto g. 3.) iki lapkričio 6 d. veikia paroda „Knygos menas". Joje lankytojai kviečiami susipažinti su nepaprasta puošyba ir įspūdingomis iliustracijomis išskiskiriančiais VU bibliotekos kultūros paveldo dokumentais.
Vienintelis žinių perdavimo būdas iki spaudos atsiradimo XV a. viduryje buvo rankraštinės knygos. Vienuolynuose, vėliau – ir pasaulietiniuose skriptoriumuose jos būdavo itin kruopščiai perrašinėjamos ir dailininkų puošiamos spalvingomis miniatiūromis, ornamentais, inicialais. Todėl atsiradus spaudai, pirmųjų spausdintų knygų – inkunabulų – kūrėjai stengėsi atkartoti puošnų brangiausių rankraštinių knygų pavidalą. Tiek šriftas – pačios pirmosios spausdintos gotiško stiliaus raidės, tiek teksto išdėstymas, pvz., pagrindinį tekstą supantys gausūs komentarai, kartais dvispalvė – raudonai juoda – spauda, tiek ir rankraštinių puošmenų (dažniausiai inicialų) stilius spausdintose knygose priminė rankraštines knygas. Nespalvotos iliustracijos XV–XVI a. pr. būdavo raižomos medyje, vėliau – varyje ir atskirai spaudžiamos į knygas. Labai retai jos būdavo spalvinamos pačioje spaustuvėje samdytų dailininkų, dažniau tai būdavo daroma jau knygų savininkų iniciatyva arba – nelabai preciziškai – jų pačių rankomis. Didžiulis iššūkis spaustuvininkams buvo išleisti knygas su kitos spalvos nei pagrindinis tekstas iliustracijomis, taip pat išspausdintas kelių spalvų ar skirtingų abėcėlių šriftu. Tokios knygos jau anais laikais būdavo laikomos dideliu knygos spausdinimo meno pasiekimu.
Knygos menui skirtame rinkinyje pateikiamos spausdintos knygos su ypatingais spaustuvininko, teksto rinkėjo, raidžių liejiko, dailininko arba graverio kruopštumo pavyzdžiais: knygos su dvispalviu tekstu hebrajų, senąja slavų kalba, koptų kalbos lentelėmis, XVI a. pr. natomis; keletas leidinių – su medžio ir vario raižinių ypač kruopščiomis ir netgi kartais – kelių sluoksnių „plasnojančiomis“ iliustracijomis, kuriose stulbina dailininko dėmesys smulkioms detalėms; taip pat ir vienintelė VU bibliotekoje esanti 1557 m. išleista knyga su portretais, išspausdintais naudojant „chiaroscuro“ („šviesotamsos“) techniką.
Kita knygos meno rūšis, nesusijusi su jos teksto pateikimu, yra knygos apdaras, kurio pirminę funkciją – apsaugoti knygą nuo pažeidimų – ilgainiui pakeitė kita – estetikos, grožio, o taip pat ir prestižo siekimas. Todėl knygų savininkai, turėdami galimybę, dažnai stengėsi įsirišti arba perrišti naujai įsigytą knygą pagal savo asmeninį grožio suvokimą, poreikius ir vyravusias to laikmečio madas. Tokie knygų viršeliai, kurių gamyboje dalyvaudavo daugybė įvairių profesijų atstovų – medžio apdirbėjai, odininkai, audėjai, dailininkai, juvelyrai, knygrišiai – kartais gali būti vertinami kaip patys tikriausi knygų įrišimo meno pavyzdžiai, o knyga tapdavo daugelio žmonių autentišku rankų darbo rezultatu.
Norėdami iš įvairių pusių pristatyti tiek knygrišių, tiek ir kitų amatininkų indėlį, puošiant knygas parinkome knygų viršelių su įvairiais būdais puošta oda, meniškais apkaustų, gumburų, segtuvų pavyzdžiais, su auksintais, raižytais ir spalvintais knygų bloko kraštais ar įdomesniais priešlapiais.
Dar viena senųjų spausdintų knygų ypatybė, skirianti jas nuo šiuolaikinių knygų, yra „graffiti“, arba skaitytojų ir knygos savininkų palikti pėdsakai: piešinukai, marginalijos, nuosavybės ženklai – ekslibrisai, protoesklibrisai ir kitos proveniencijos. Šie „priedai“ prie senųjų knygų išvaizdos kartais yra tokie pat neatskiriami kaip tekstas, iliustracijos ar viršelis. Labai dažnai skaitytojų padaryti piešiniai iliustruodavo įdomiausias knygos teksto vietas arba įsikomponuodavo į jį taip, kad neįgudusiai akiai tapdavo sunkiai pastebimi. Parodoje pateikiami trys šios knygos meno rūšies eksponatai: ranka piešti ekslibrisas ir protoekslibrisas bei dar vienas priešlapyje nupieštas galimai XVII a. Vilniaus miesto vaizdas.
Trečiojoje „Knygos meno“ rinkinio dalyje paliekame vietos knygos, pavadinkime, „antimenui“. Tai įvairios klaidos arba netinkami knygrišių sprendimai, sudarkantys knygos tekstą arba išvaizdą. Visais laikais spaustuvininkams yra tekę apsirikti, klaidingai išspausdinant raides, puslapių numerius, kartais ir iliustracijos būdavo išspausdinamos „aukštyn kojomis“. Šiame rinkinyje pateikiama kiek rečiau pasitaikanti klaida – inicialas, kurio raidė buvo išraižyta ir išspausdinta teisingai, o ją puošiantis vaizdas – atvirkščiai. Knygrišių klaidoms, kurios dažniausiai buvo daromos iš tikrųjų siekiant knygas pagražinti, atstovauja XX a. pr. perrišta XVI a. knyga su itin ryškia rožine spalva nuspalvintais knygos bloko kraštais.
Paroda taip pat pateikiama ir virtualioje erdvėje: Knygos menas
Linkime malonių atradimų!
Informaciją parengė Sondra Rankelienė ir Irena Katilienė, 2020-09-22