Įsivaizduokite meno erdves kaip dangaus kūnus. Kiekvieną su savo gravitaciniais laukais ir palydovais, nematomomis zonomis ir orbitų trajektorijomis. Kokia šių planetų, kvazarų ir asteroidų konsteliacija išsidėstytų Vilniaus šiuolaikinio meno danguje? Vienas iš galimų atsakymų – unikali, specialiai Vilniaus galerijų savaitgalio renginiui sukurta Aistės Ambrazevičiūtės eksperimentinės architektūros instaliacija senojoje Vilniaus universiteto observatorijoje.
Ekspozicija įkurdinama klasicistinės architektūros erdvėje: čia XIX a. vyko intensyvūs dangaus stebėjimai, o šiandien – pakvietus meno scenos dalyvius tapatintis su dangaus kūnais, čia randasi jų vaizduotės interpretacija. Nematomi jų tarpusavio ryšiai ir intensyvumai perkeliami į chimeriškos instaliacijos medžiagas, faktūras ir architektūrą, kol galiausiai virsta sudėtingu šaknynu. Pasak filosofo Emanuelio Coccia, „dangus yra ne virš mūsų; jis yra visur“. Su šia mintimi, menininkė priartina dažnai nutolusiais atrodančius meno sistemos dalyvius ir kviečia žiūrovus bent trumpam tapti ne visada apčiuopiamo žemiško kosmoso stebėtojais.
Instaliaciją pamatyti galima tik spalio 22–24 d.,12 val. – 21 val. Vilniaus universiteto bibliotekoje (Universiteto g. 3, Vilnius), Baltojoje salėje.
Būtina registracija: https://forms.gle/stJuiXSuL1HsBUwf7
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kuratorės: Dovilė Tumpytė ir Akvilė Anglickaitė
2020-10-20