Sidebar

Joniskis ir PasvalysŠią savaitę Vilniaus universiteto biblioteka su paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“ aplankys du miestus – Joniškį ir Pasvalį. Rugsėjo 14 d. Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus Raudonojoje sinagogoje bus pristatyta rankraščių ir senųjų spaudinių paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Joniškis“. O Rugsėjo 16 d. su paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Pasvalys“ VU biblioteka atkeliaus į Pasvalio krašto muziejų.  

Parodų metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su lankomų miestų ir jų apylinkių praeitimi. Šis renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“ dalis. Projekto tikslas – VU bibliotekoje saugomo regionų kultūros paveldo vertybių, turinčių išskirtinę svarbą Lietuvos ir jos kultūros istorijai, pristatymas.

Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus Raudonojoje sinagogoje (Miesto a. 4B) paroda veiks nuo 12 iki 15 val., (renginio atidarymo pradžia – 12 val.). Joje bus eksponuojamas 1619 metais sudarytas Žemaičių vyskupijos parapijų fundacinių privilegijų kodeksas su Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių Joniškio bažnyčios fundacinio rašto bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Zigmanto Vazos rašto, kuriuo patvirtinamas Joniškio bažnyčios ir Joniškio dvaro žemių apkeitimas, nuorašais. Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus menančių rankraščių – ir XVII a. antrojoje pusėje Joniškyje sudarytas Šiaulių ekonomijos vaitijų inventorius bei Joniškio miesto antspaudu patvirtintas 1752 metų teismo sprendimas byloje dėl Joniškio miesto namų padegimo.

Taip pat bus eksponuojami ir žymių Joniškio krašto žmonių autografų pavyzdžiai. Tai – Joniškio mieste gimusios rašytojos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės pjesės „Kalinys“ rankraštis, iš Trumpaičių kaimo kilusio lietuvių tautosakininko Mato Slančiausko surinktų liaudies dainų, giesmių ir žaidimų rankraščiai, Joniškyje gimusio dailininko Adomo Varno ir iš Svirplių kaimo kilusio gydytojo, visuomenės veikėjo Liudo Vaneikio laiškai bei Katiliškėse vaikystę ir ankstyvą jaunystę praleidusio rašytojo Mariaus Katiliškio pirmojo eilėraščių rinkinio rankraštis.

Pasvalio krašto muziejuje (P. Avižonio g. 6) rugsėjo 16 d. parodą taip pat bus galima pamatyti nuo 12 iki 15 val. (renginio atidarymo pradžia 12 val.). Ankstyviausi joje eksponuojami rankraščiai – XVI a. pirmosios pusės namų ir sklypų Pasvalio mieste dovanojimo ir pardavimo raštai. Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus menančių rankraščių – ir XVII a. vidurio Pasvalio dvaro inventorius. Paminėtini dokumentai, susiję su Pasvalio krašto bažnyčiomis ir vienuolynais. Tai rankraštinė XIX a. pradžios senosios regulos karmelitų vienuolynų Vilniaus vyskupijoje vizitacijos knyga, kurioje pateikiamas Pumpėnų vienuolyno aprašymas, ir XIX a. vidurio Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kronika.

Bus eksponuojami ir žymių Pasvalio krašto žmonių autografų pavyzdžiai – iš Medinių kaimo kilusių brolių Petro ir Jono Vileišių rankraščiai, Pasvalyje gimusio gydytojo Petro Avižonio laiškas ir publicistinis straipsnis, Joniškėlyje gyvenusios rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės pjesės „Parduotoji laimė“, sukurtos kartu su Žemaite, rankraštis, Pasvalio krašte aktyviai veikusio knygnešio Jurgio Bielinio laiškas, Pasvalio viešajai valstybinei bibliotekai vadovavusio rašytojo Mariaus Katiliškio pirmojo eilėraščių rinkinio rankraštis ir iš Gripkelių kaimo kilusio keliautojo Antano Poškos laiškas iš Indijos bei fotografija su autorine dedikacija.

VU biblioteka į abu miestus taip pat atveš rankraštį, įtrauką į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Tai – XIX a. pradžios Simono Daukanto verstų pasakėčių autografas. Programos „Pasaulio atmintis“ tikslas – paskleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose ir bibliotekose saugomas unikalių dokumentų kolekcijas.

Taip pat parodose bus eksponuojami spaudiniai iš pirmųjų Vilniaus universiteto bibliotekos mecenatų (Jurgio Albinijaus, Žygimanto Augusto, Valerijono Protasevičiaus) kolekcijų. Knygos meno atžvilgiu įdomūs spaudiniai – vienintelė žinoma Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma ypatingai puošniu įrišimu išsiskirianti XVI–XVII a. Vilniuje dirbusio knygų leidėjo Jokūbo Morkūno knyga ir 2018 m. palangiškio dailininko, poeto Vytauto Kuso sukurta knyga, oficialiai pripažinta pačia mažiausia lietuviška knyga pasaulyje ir įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Atvykusieji į parodą turės galimybę pamatyti Motiejaus Valančiaus, Maironio, Vinco Kudirkos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų žymių lietuvių kultūros, meno ir visuomenės veikėjų rankraščius.

Vilniaus universiteto biblioteka – seniausia Lietuvos valstybinės reikšmės akademinė biblioteka, kurioje saugoma daugiau nei penkių milijonų dokumentų kolekcija. Bibliotekos sukauptas turtingas kultūros paveldas yra neatsiejami nuo Lietuvos kultūros ir mokslo istorijos raidos.

Renginiai nemokami

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

LKT 01

 

 

 

Snieguolė Misiūnienė, 2021-09-13

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos