VU biblioteka tęsia projektą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“ ir rugsėjo antroje mėnesio pusėje lankysis Šilutėje ir Kretingoje, kur pristatys Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingus dokumentus (rankraščius ir senuosius spaudinius), tarp kurių ir šaltiniai, susiję su lankomų miestų ir jų apylinkių praeitimi.
Šis renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“ dalis. Projekto tikslas – VU bibliotekoje saugomo regionų kultūros paveldo vertybių, turinčių išskirtinę svarbą Lietuvos ir jos kultūros istorijai, pristatymas.
Rugsėjo 21 d. „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“
Paroda veiks Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Tilžės g. 10) nuo 13 iki 16 val. Atidarymo renginio pradžia – 15 val.
Ankstyviausias parodoje eksponuojamas rankraštis, kuriame minimos dabartiniame Šilutės rajone esančios vietovės, tai – jėzuito Stanislovo Pranciškaus Jurevičiaus Kražių kolegijoje skaityto aritmetikos ir geometrijos kurso vadovėlis, iliustruotas spalvotais piešiniais. Bus galima pamatyti dokumentus, susijusius su grafų Pliaterių gimine. Tai Stemplių dvaro savininko Kazimiero Pliaterio pakvitavimas, Švėkšnos dvarininkų sutuoktinių Adomo Alfredo Gustavo ir Genovaitės Pliaterių autografai Plungės dvaro svečių knygoje, taip pat Šiūparių piliakalnio ir jo apylinkių topografinis planas, sudarytas remiantis A.A.G. Pliaterio atliktais archeologiniais tyrinėjimais. Paminėtina ir Šilutės dvarininko Hugo Šojaus brolio notaro Gustavo Arnoldo Karlo Šojaus registracijos knyga. Dalis parodos ekspozicijos dedikuota Mažosios Lietuvos kultūros veikėjams. Bus eksponuojamas Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjo ir leidėjo Viliaus Kalvaičio dienoraštis, spaudos darbuotojo Jurgio Mikšo atminimų albumėlis, Martyno Jankaus atvirlaiškis ir pastarajam adresuoti Vydūno atvirlaiškiai. Keletas rankraščių skirta iškiliam bibliofilui ir kraštotyrininkui Petrui Jakštui. Šalia Vytauto Didžiojo universiteto Kaune studijų knygelės, parodos lankytojai galės išvysti P. Jakšto kraštotyrinių darbų apie Šilutės miestą, jo istoriją ir dvarininką H. Šojų rankraščius.
Rugsėjo 22 d. „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Kretinga“
Paroda veiks Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje (J. K. Chodkevičiaus g. 1B) nuo 12 iki 15 val. Atidarymo renginio pradžia – 11 val.
Ankstyviausias parodoje eksponuojamas rankraštis – tai XVI a. pabaigoje ant pergamento surašyta Svisločiaus valdos pardavimo sutartis, patvirtinta paties Jono Karolio Chodkevičiaus, Kretingos miesto įkūrėjo, parašu. Įdomūs dokumentai: dar J.K. Chodkevičiui gyvam esant sudarytas Kretingos dvaro ir Karolštato (taip vadinta Kretinga) miesto inventorius, Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio, kurio rūpesčiu 1774 m. Kretingoje atidaryta mokykla, laiškas, autentiškas 1793 m. Kretingos mokyklos mokiniui Kazimierui Augutavičiui išduotas baigimo pažymėjimas, nuo XVII a. pradžios Kretingoje veikiančio bernardinų (dabar – pranciškonų) vienuolyno XIX a. pradžios vienuolyno ir bažnyčios generalinės vizitacijos aktai, žemaičių raštijos veikėjo, botaniko, Kretingos bernardinų vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos laiškas apie Žemaitijos florą. Paminėtini ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų rankraščiai – XVIII a. bajorų testamentai, kuriais jie dalį savo turto paliko Kretingos, Salantų, Darbėnų ir kitoms bažnyčioms ir kiti dokumentai. Dalis ekspozicijos skirta Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) atminimui. Tai unikalus rankraštinis giesmynas, paties autoriaus iliustruotas spalvotais piešiniais, taip pat – Kretingoje pasirašytas aplinkraštis Žemaičių vyskupijos vyrų vienuolynų vyresniesiems, kuriuo nurodoma vienuolynuose laikytis klauzūros taisyklių, ir „Namų knyga“ – vienas iš M. Valančiaus rankraščių, kurių pats autorius publikuoti neketino. Pastarajame rankraštyje surinkta medžiaga apie įvairias Žemaičių vyskupijos parapijas, bažnyčias ir dvasininkus.
Parodose Šilutėje ir Kretingoje taip pat bus eksponuojami spaudiniai iš pirmųjų Vilniaus universiteto bibliotekos mecenatų (Jurgio Albinijaus, Žygimanto Augusto, Valerijono Protasevičiaus) kolekcijų. Knygos meno atžvilgiu įdomūs spaudiniai – vienintelė žinoma Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma ypatingai puošniu įrišimu išsiskirianti XVI–XVII a. Vilniuje dirbusio knygų leidėjo Jokūbo Morkūno knyga ir 2018 m. palangiškio dailininko, poeto Vytauto Kuso sukurta knyga, oficialiai pripažinta pačia mažiausia lietuviška knyga pasaulyje ir įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Atvykusieji į parodą turės galimybę pamatyti Motiejaus Valančiaus, Maironio, Vinco Kudirkos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų žymių lietuvių kultūros, meno ir visuomenės veikėjų rankraščius.
Vilniaus universiteto biblioteka – seniausia Lietuvos valstybinės reikšmės akademinė biblioteka, kurioje saugoma daugiau nei penkių milijonų dokumentų kolekcija. Bibliotekos sukauptas turtingas kultūros paveldas yra neatsiejami nuo Lietuvos kultūros ir mokslo istorijos raidos.
Renginys nemokamas
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Snieguolė Misiūnienė, 2021-09-17