Sidebar

LelevelisBibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas grafiko Jurgio Hopeno pieštas Joachimo Lelevelio salės  dekoro eskizas, datuotas 1926 metais. Salė išpuošta 1930-aisiais, todėl galima manyti, kad eskizas buvo pateiktas užsakovams kaip projektas.

Vilniaus universiteto bibliotekos J. Lelevelio salė – viena gražiausių ne tik Universitete, bet ir visame Vilniuje. Suprojektuota XVII a. pabaigoje kaip jėzuitų koplyčia, ji turėjo balkoną ir turtingą altorių. Panaikinus Jėzuitų ordiną, koplyčios erdvė padalyta į du aukštus. Čia veikė Tapybos katedros piešimo studija, kurioje ir žymusis istorikas Joachimas Lelevelis išmoko puikiai piešti pas talentingą  dailininką Joną Rustemą.       

J. Lelevelio vardu salė pavadinta 1930 metais, kai į ją perkelta turtinga istoriko, VU profesoriaus J. Lelevelio biblioteka, atlasų ir žemėlapių kolekcija. Prieš perkeliant kolekciją salė restauruota, jos skliautų dekorą klijų tapybos technika atkūrė Vilniaus universiteto dėstytojas grafikas Jurgis Hopenas. Talentingas ir tuo metu jau pagarsėjęs grafikas buvo pakviestas restauruoti dvi gražiausias bibliotekos sales dar nebaigęs mokslų Stepono Batoro universitete, bet jau užsitarnavęs reputaciją. Šioje salėje, kadangi buvo išlikę nedaug ankstyvesnių laikų puošybos elementų, jis dalį interjero sukūrė, pritaikydamas prie išlikusių barokinių fragmentų.

Po to salė dar kelis kartus restauruota. 2018 m. „Opus Optimum“ restauratoriai lubų plafone atidengė XVIII a. freską, taip pat daugiau jėzuitų koplyčios laikų puošybos,  J. Hopeno sukurtą interjerą derindami su išlikusiais barokiniais puošybos elementais. 

Nijolė Bulotaitė

2021-12-14

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku