Vilniaus universiteto bibliotekoje baigiamas vykdyti projektas SENOJO VILNIAUS UNIVERSITETO DISERTACIJOS, kurio tikslas – ištirti ir visuomenei pristatyti VU bibliotekoje saugomas, universiteto spaustuvėje 1579–1773 m. išleistas disertacijas ir suformuoti jų skaitmeninę kolekciją. 2022 metų pavasarį, švenčiant VU gimtadienį, buvo surengta senųjų disertacijų paroda, sulaukusi didelio susidomėjimo.
Projekto pagrindu parengta Brigitos Zorkienės mokslinė publikacija pasirodė neseniai Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos išleistame straipsnių rinkinyje „THEATRUM LIBRI: Book Printing, Reading and Dissemination in Early Modern Europe“. Kalbiname VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento Retų spaudinių skyriaus vyresniąją bibliotekininkę B. Zorkienę norėdami sužinoti apie projektą ir jo pagrindu parengtą straipsnį bei pranešimą, skaitytą tarptautinėje konferencijoje. Ką naujo, įdomaus apie disertacijų gynimą, tezių spausdinimą sužinojo tyrėjai?
Projektas jau baigiasi. Ar viską spėjote, ar dar tikitės radinių?
Radome tai, ką norėjome, ir padarėme daugiau, nei ketinome. Projektas viršijo mūsų lūkesčius. Tikimės pratęsti jį ateityje. Lūkesčius projektas viršijo dėl didelio susidomėjimo. Pavyko sklandžiai bendradarbiauti, surinkti gerą komandą. Sulaukėme palaikymo iš universiteto administracijos, iš bibliotekos. Nesitikėjome, kad pavyks taip sklandžiai paviešinti projektą. Baigiamasis renginys bus seminaras, išaugęs į tarptautinę konferenciją. Sulaukėme daug norinčių dalyvauti. Mano straipsnis pasirodė tarptautinės konferencijos „Theatrum libri“ straipsnių rinkinyje. Nuo jos jau prabėgo metai. Planuojame dar du straipsnius šio projekto rėmuose.
Labai daug dėmesio projektas sulaukė pernai balandžio pirmąją, kai senosios disertacijos buvo demonstruojamos J. Lelevelio salėje Vilniaus universiteto gimtadienio proga. Renginys buvo labai įdomus. Buvo smagu matyti daug moksleivių, kolegų iš bibliotekos, iš fakultetų. Matėme, kad tai visiems aktualu, nes daugelis esame susidūrę su baigiamaisiais darbais, gynimais, bet nežinome, iš kur atsirado tradicijos, kaip viskas buvo anksčiau. Sulaukėme daugybės klausimų. Džiaugiamės, kad pavyko atskleisti nedidelį, bet daugeliui įdomų universiteto istorijos segmentą.
Kokia Jūsų tyrimų sritis? Ką sau įdomaus, vertingo radote vykdydama projektą?
Tyrinėjau jėzuitų bendruomenę, jėzuito gyvenimą nuo pat įstojimo į ordiną, studijų, veiklos iki mirties. Ši tema padėjo geriau įsisavinti studijų etapą. Nors buvo griežtai apibrėžta, kokios turi būti studijos, koks pažangumas, bet aiškiai matyti, kad kartelė vis kito: pasmukdavo žemyn, o tada ordino vyresnieji stengėsi priminti kolegijoms, kad nereikia priimti nevertų studentų, tokiems negalima leisti gintis. Matome, kad teorija ir praktika labai skyrėsi. Visgi mokymosi sistema buvo sudėtinga, daug rimtų egzaminų, daug egzaminatorių. Buvo mokomasi ir šeštadieniais, daug dėmesio skiriama praktiniam darbui, žinių kartojimui bei mokymuisi atmintinai. Ir dabar studentams tokie dalykai nelabai patinka. Teko dokumentuose rasti informacijos, kad kartais studentai prašydavo leisti atidėti egzaminus, o egzaminatoriai nurodydavo, kad studentas nėra labai pažangus (kartais – tingus, nesilaikantis tvarkos...). Bet studentai savo pasiekdavo, pasimokydavo ir išlaikydavo egzaminus. Taigi, nemažai sužinojau apie pačią mokslo sistemą. Tai buvo naudinga ir man, ir projektui.
Kuo šis projektas buvo ypatingas? Ką naujo, netikėto radote?
Mane nustebino glausta ginamų tezių apimtis: tai dažniausiai būdavo tik trumpos tezės, o pats gynimas vykdavo žodžiu. Viskas vykdavo viešai, bendruomenėje, diskutuojant, bet ne raštu. Mums, atėjusiems iš kitokios mokslo sistemos, pats mokslo pagrindas atrodo parašytas, atspausdintas žodis, o ne kažkas, kas žodžiu aptarta, įrodyta. Mane tai tikrai nustebino.
Ar mūsų universiteto tezės, jų gynimas kuo nors skiriasi nuo kitų Europos universitetų?
Labai ryškios specifikos nepavyko aptikti. Kai kurios iš tezių iliustruotos. Stažuotės metu kalbantis apie projektą Sorbonoje, kolegos man parodė ant šilko spausdintas tezes. Bet tai nebuvo įprasta praktika. Pats tezių išdėstymas, spaudinio išvaizda, apimtis, temos (visgi studijos vyko pagal oficialiai Jėzuitų ordino reglamentuotą, visiems ir visose šalyse privalomą tvarką) panašus į mūsų universitete esančių.
Kaip keitėsi mokslo lygis, ar galima iš tezių gynimo ką nors pasakyti? Kaip keitėsi pati gynimosi procedūra ir ceremonija?
Atidžiai to nenagrinėjome, rėmėmės kitų mokslininkų darbais. Mes iš karto nusistatėme rėmus, kad nenagrinėsime mokslo raidos. Mums buvo įdomesnė mūsų bibliotekoje esanti kolekcija. Matyti, kad kartais tezės labai panašios, teiginiai beveik identiški, bet kiekvienas studentas turėjo jas apginti, argumentuoti žodžiu, taigi, buvo labai svarbūs retorikos, kuri taip pat buvo studijuojama, įgūdžiai. Tai – teoriniai mokslai, tad diskusija gali išsirutulioti. Iki mūsų laikų išlikusi tradicija – anuomečiuose gynimuose dalyvaudavo oponentai, kurie galėjo paprieštarauti, ginčyti tezes. Reikėjo remtis tų laikų mokslo autoritetais, būti gerai su jais susipažinus. Tai liudija ir mūsų bibliotekoje esančios knygos. Studentai buvo raginami naudotis bibliotekos knygomis, jos fondai buvo kruopščiai ir atsakingai formuojami. Bendruomenė taip pat būdavo raginama dalyvauti gynimuose, įsitraukti į diskusiją. Studentas savo išprusimą parodydavo daug plačiau ir išsamiau.
Ar galėjo kažkas neapsiginti?
Sakytume, kad ne. Jei jau išleistos tezės, tai apsigindavo, kadangi bent jau teoriškai egzaminatoriai neturėjo leisti, „prileisti“ gintis nevertų, nepažangių studentų. Aišku, yra neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kartais tos pačios tezės buvo ginamos kelių asmenų, skirdavosi tik antraštinis lapas. Mokslininkai dar negali pasakyti, ar jos buvo ruošiamos kolektyviai, nors pagal ordino taisykles taip neturėjo būti. Gal taupumo sumetimais buvo spausdinamos tos pačios tezės, tik keičiamas antraštinis lapas.
Ar įtrauksite kitose bibliotekose išlikusias mūsų universiteto atspausdintas tezes?
Neieškojome. Griežtai nusibrėžėme paieškos kriterijus. Turime planų plėstis į vėlesnius laikus, kai prisidėjus medicinai disertacijų labai padaugėja. Neatsisakome planų ieškoti kitose institucijose, bet dar reikia parengiamojo darbo. Projekto tikslas buvo pristatyti mūsų bibliotekoje saugomą kolekciją.
(1 nuotr.) Brigita Zorkienė, (2, 3 iliustr.) VU bibliotekoje saugomos senosios VU gintos disertacijos/tezės.
Kalbino Nijolė Bulotaitė
2023-03-13