Spalio 7 d. Tokijo metropoliteno centrinėje bibliotekoje buvo atidaryta Vilniaus 700 metų jubiliejui skirta paroda „Lietuva knygose ir atvaizduose“. Atidarymo metu šios parodos kuratorė Viktorija Rybakova iš Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabineto pristatė savo tyrimą, dokumentuotą knygoje „Pasidalytos žinios“. Tai knyga apie sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę Vilniaus universiteto biblioteką pasiekusią Kanados lietuvio profesoriaus Genučio Martyno Procutos knygų ir periodikos kolekciją.
Kalbiname Viktoriją norėdami daugiau sužinoti apie šią parodą, apie įspūdžius, apie tolimąją Japoniją ir apie tai, ką spėjo ten nuveikti, pamatyti.
Kaip tapote šios parodos kuratore? Ar jau dirbote bibliotekoje?
Kultūros atašė Japonijoje Gabijos Čepulionytės buvau pakviesta pristatyti savo autorinę knygą „Pasidalintas žinojimas“, kartu pakuruoti Lietuvos šiuolaikinio meno leidinių sekciją, sukurti parodos plakatą ir padėti dėl parodos architektūros. Šios parodos kontekste turėjau galimybę suderinti visus savo profesinius laukus: meno, bibliotekininkystės, architektūros ir grafikos dizaino. Kvietimas atėjo, kai jau pradėjau dirbti VUB. Viena iš priežasčių, kodėl norėjau įsidarbinti Grafikos kabinete, buvo galimybė plačiau pažinti „menininko knygos“ kultūrą Lietuvoje ir patyrinėti VUB saugomas autorines knygas. Su šia mintimi atsirado ir daug bendraminčių, kurie taip pat domisi šia menine išraiška.
Iš kairės į dešinę: vertėja Asami Fujimoto, kultūros atašė Gabija Čepulionytė, komunikacijos vadovė ir parodos koordinatorė Yukiko Takayama, bibliotekos vadovas Yumi Sakamoto, vyriausiasis bibliotekos vadovas Nobuhiro Tanaka, Viktorija Rybakova, bibliotekos direktorė Aiko Tanaka, Lietuvos ambasadorius Japonijoje Aurelijus Zykas. Gabijos Čepulionytės asm. archyvo nuotrauka.
Su Gabija Čepulionyte labai greitai radome bendrą kalbą per ir apie knygas. Pati Gabija yra Lietuvoje gerai žinoma japonų kalbos vertėja, išvertusi garsios Japonijos rašytojos Sayaka Murata „Kombinio moteris“ ir daugybę šiuolaikinių japonų teatro pjesių, romanų bei apsakymų.
Ar galite trumpai apibūdinti parodos idėją ir eksponatus?
Tokijo Metropoliteno biblioteka jau kurį laiką bendradarbiauja su Tokijuje esančiomis ambasadomis, kviesdama rengti parodas bibliotekoje ir tokiu būdu pristatyti savo šalių istoriją ir kultūrą. Kas pirmas atrašo į kvietimą teikti pasiūlymus parodai, tas pirmas ir gauna erdvę parodoms. Mūsų kultūros atašė laiku sureagavus į kvietimą Lietuvos ambasada gavo kvietimą surengti parodą.
Parodą galima būtų padalinti į dvi dalis: Vilniaus 700-ojo jubiliejaus minėjimas ir Lietuvos pristatymas per knygas. Joje eksponuojama Gedimino laiško Vakarų Europai, datuoto 1323 m. sausio 23 d. ir liudijančio miesto gyvavimą, faksimilė, Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta senųjų Vilniaus fotografų Juozapo Čechavičiaus, Stanislovo Fleury ir Jano Bulhako nuotraukų ekspozicija bei knygos apie Lietuvą. Vilniui skirtoje parodos dalyje buvo rodomi du trumpametražiai dokumentiniai filmai – Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ (1966 m.) ir Eitvydo Doškaus „Čia buvo Vilnius“ (2022 m.).
Paroda „Lietuva knygose ir atvaizduose“. Gabijos Čepulionytės asm. archyvo nuotrauka.
Didžioji dalis knygų parodoje yra iš Lietuvos ambasados Japonijoje bibliotekos fondo, dalis buvo surinkta iš Tokijo metropoliteno bibliotekos kolekcijos, taip pat mano atvežtos šiuolaikinių menininkų knygos. Paroda yra padalinta į šias temas:
Politika, ekonomika, visuomenė / Istorija / Vaikų literatūra / Turizmas, gyvenimo būdas / Vadovėliai, žodynai / Vilnius / Menas / Kultūra.
Kuo paroda ypatinga?
Man asmeniškai ši paroda yra ypatinga tuo, kad turėjau galimybę pabūti knygneše. Kaip ir mano didžiausias gyvenimo įkvėpėjas VUB mecenatas Genutis Procuta. Į Japoniją nuvežiau per 20 naujų ir seniau išleistų šiuolaikinių menininkų knygų bei fotografijų albumų. Buvo smagu rinkti šias knygas iš draugų menininkų ir atnešti dalelę jų į Tokiją. Tarp parodoje esančių knygų taip pat atsidūrė Sondros Rankelienės bei Indrės Saudargienės parengta „Bibliotheca Curiosa“.
Ką Jūs konkrečiai pristatėte?
Parodos atidarymo metu turėjau pusvalandžio trukmės pristatymą apie Vilniaus universiteto biblioteką ir jos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamentą, taip pat prieš 10 metų įvykdytą meninį tyrimą apie Genutį Procutą ir jo siųstas knygas į VUB. Tyrimo metu sukūriau autorinę knygą „Pasidalintas žinojimas“. Iš viso sukurtos 4 kopijos, originalą turiu aš, kitas kopijas turi Genučio Procutos šeima, Vilniaus universiteto biblioteka bei Kumu meno muziejus Taline.
Paroda „Lietuva knygose ir atvaizduose“. Viktorijos Rybakovos asm. archyvo nuotrauka.
Pristatymo metu papasakojau apie vakarietiškos literatūros draudimą ir kaip Procuta sugebėjo pervežti per geležinę uždangą pasaulyje vertinamą grožinę literatūrą, meno albumus ir mokslines knygas. Taip pat pasidalinau ištraukomis iš mano ir Procutos susirašinėjimo, kur jis plačiau pasakoja apie savo knygnešystės misiją.
Ar japonai domėjosi? Ar sulaukėte klausimų?
Paroda sulaukė didelio dėmesio iš svečių ir bibliotekos darbuotojų, į atidarymą atėjo apie 40 žmonių, o kasdien aplanko apie 70 lankytojų. Iš viso parodą aplankė apie 1300 lankytojų. Japonams buvo labai įdomu išgirsti apie Lietuvos istoriją ir turėti galimybę plačiau pažinti mūsų kraštą per knygas. Atidarymo metu turėjau daug įdomių pokalbių su lankytojais, pasakojau apie savo bei draugų knygas, atmosfera buvo labai šilta. Taip pat po atidarymo žmonės rašė asmenines žinutes socialinėje medijoje, o tai buvo irgi labai miela.
Kas tai per biblioteka? Ar jie turėjo kokių ryšių su mūsų biblioteka?
Tokijo metropoliteno centrinė biblioteka – didžiausia Japonijoje viešoji biblioteka, sauganti 2,8 mln. pavadinimų leidinių, iš kurių daugiau kaip dešimtadalis – užsienio kalbomis.
Biblioteka garsėja savo paveldo ir restauravimo skyriumi, joje dirba geriausi Japonijos specialistai.
Ryšiai su Vilniaus universiteto biblioteka dar nebuvo užmegzti, tačiau tikiu, kad ateityje jie tikrai užsimegs. Bibliotekos direktorė ir darbuotojai ne vieną kartą paminėjo, jog norėtų aplankyti Lietuvą ir VUB.
Paroda „Lietuva knygose ir atvaizduose“. Gabijos Čepulionytės asm. archyvo nuotrauka.
Kas buvo Jums įdomiausia? Ar tai Jūsų pirma kelionė į Japoniją?
Taip, tai buvo pirma mano kelionė į Japoniją. Įdomiausia buvo kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis gatvėse ir vakarieniaujant. Dažnai pamatę užsienietį japonai nori pakalbinti ir sužinoti daugiau apie žmogų ir jo šalį. Taip pat labai džiaugiuosi pažintimi su Gabija Čepulionyte, kurios dėka spėjau pamatyti įdomias parodas, aplankyti Tama universiteto biblioteką ir pažinti japonus bei Japoniją iš arčiau. Jeigu kada nors pasisektų ir vėl aplankyti šią šalį, norėčiau labiau patirti japoniškus ritualus, pamatyti šventyklas ir gamtą.
Kalbino Nijolė Bulotaitė
2023-10-30