Sidebar

IMG 2051 copySausio 6 d. sukanka 130 metų nuo Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės gimimo. O.Šimaitė (1894 – 1970) dažniausiai pristatoma kaip Vilniaus universiteto bibliotekininkė, žydų gelbėtoja. Ši nepaprasta moteris Vilniaus universiteto bibliotekoje dirbo 1940–1944 metais, su universiteto valdžios žinia keliaudavo į getą neva susigrąžinti bibliotekos knygų: įnešdavo laiškus, siuntinius, maistą, ginklus, o išnešdavo slėpti žydų kultūros vertybes, net žydų vaikus. 

Gimusi Akmenėje, gyveno ir mokėsi Rygoje, Maskvoje, grįžusi į Lietuvą po Pirmojo pasaulinio karo dirbo įvairiose bibliotekose. 

O. Šimaitė stebino nepaprastu kultūriniu išprusimu, plačiomis pažiūromis, tolerancija. Jautri blogiui, abejinga materialinėms vertybėms, pati patyrusi daug vargo ir nepriteklių stengėsi padėti kitiems. Ji baisėjosi antisemitizmu ir hitlerininkų akcijomis prieš žydus. Dirbdama Vilniaus universiteto bibliotekoje ji organizuodavo paramą, ieškojo galimybių paslėpti žydus, pirko netikrus dokumentus bandydama išgelbėti žmones. O. Šimaitė stengėsi padėti rizikuodama savo gyvybe pati gyvendama skurde, nešildomame bute, ir viską, ką tik galėjo, atiduodama kitiems.

Gestapas ją buvo suėmęs du kartus. O trečią kartą suėmus O. Šimaitė buvo nuteista mirties bausme ir kankinama. Universitetui pavyko bausmę išpirkti ir pakeisti kalėjimu koncentracijos stovykloje. Po karo ji į Lietuvą nebegrįžo, gyveno ir mirė Paryžiuje.

VU bibliotekos Rankraščių skyriuje esančiame fonde saugoma šimtai jos ir jai rašytų laiškų. O. Šimaitė susirašinėjo su daugybe žmonių: išgelbėtais vaikais, giminėmis, pažįstamais rašytojais, draugais, redaktoriais, vertėjais. Ji siuntė jiems knygas iš Paryžiaus, kur gyveno po karo, stengėsi patenkinti kiekvieną prašymą, ypač – susijusį su knygomis. O. Šimaitės vardas ilgą laiką daug plačiau buvo žinomas užsienyje nei Lietuvoje. Rašytojas  Icchokas  Meras, su kuriuo ji ilgai susirašinėjo, pranešdamas apie jos mirtį laikraštyje parašė, kad O. Šimaitė visą save išdalijo žmonėms, nepalikdama sau nieko, išskyrus nuovargį ir kančią. 

Sausio 5 dieną, 12 val. prie O. Šimaitei skirtos memorialinės lentos (VU centriniai rūmai, S. Daukanto kiemelis) bus uždegta atminimo žvakutė. Kviečiame prisijungti.

2024-01-05

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku