Kovo 14 d. 15 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.) bus atidaryta paroda „Lietuvos kraštovaizdžio patriarchui geografui prof. Alfonsui Basalykui – 100“.
Minėdami 100-ąsias gimimo metines, pristatome vieną iškiliausių Lietuvos geografų, Vilniaus universiteto auklėtinį, habilituotą daktarą, profesorių, Lietuvos kraštovaizdžio tyrimų pirmeivį ir žymiausią tyrinėtoją, praktiką ir teoretiką profesorių Alfonsą Basalyką. Šiam pasišventusiam mokslininkui esame dėkingi už itin detalų Lietuvos teritorijos gamtovaizdžio ištirtumą ir padėtus pagrindus kraštovaizdžio kultūrinės raidos tyrimams bei suformuluotus esminius kraštotvarkinio elgesio principus mūsų krašto gamtos aplinkoje.
Prof. Alfonsas Basalykas gimė 1924 m. kovo 28 d. Balainių eiguvos viensėdyje netoli Raigardo slėnio eigulio šeimoje. Penkiametis pradėjęs mokytis, devynerių buvo išvežtas mokslams į Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnaziją, kur būdamas penkiolikmečiu liko atskirtas nuo šeimos, šią ištrėmus į Uralą. 1941 m. užbaigęs gimnaziją įstojo į atkurtą lietuvišką Vilniaus universitetą. Nors karas studijas stabdė, jį baigė 1947 m., diplominiam darbui pasirinkdamas Vilniaus apylinkių reljefo raidą ir atkreipdamas dėmesį į išskirtinę mūsų sostinės gamtinę aplinką.
Paliktas dirbti geografijos katedroje asistentu, greta paskaitų tęsė studijų metais pradėtus vadovėlių vertimus: E. Martono ,,Fizinės geografijos pagrindai“ I–II tomai, 1949 m., juos versdamas išmoko prancūzų kalbą; S.V. Kalesnikovo ,,Bendrosios geografijos pagrindai“, 1950 m. Mokslinį darbą susiejo su laikmečio poreikiu mažų hidroelektrinių statybai, tyrinėdamas Nemuno upyno slėnių sistemos periglacialinius procesus. 1953 m. apginta kandidatinė disertacija. 1956 m. suteiktas docento vardas. Ekspedicijos po Lietuvą antraeilininko pareigose su Geologijos ir Geografijos institutu 1952–1963 m. Sudarytojas, atsakingas redaktorius, autorius, leidžiant Lietuvos TSR fizinės geografijos I t. (1958). Sudarytas naujas išsamus geomorfologinis Lietuvos žemėlapis.
Tęsiant glacigeninio reljefo tyrimus pasukta link teritorinių matomą gamtinio kraštovaizdžio (landšafto) įvairumą sudarančių komponentų derinių. Išaiškinti smulkiausi kraštovaizdžio tipologiniai vienetai – vietovaizdžiai, susidarę dėl skirtingų uolienų ir nevienodo reljefo, nulemiančių ir kitų gamtinių komponentų nevienodumą. ,,Lietuvos TSR fizinės geografijos“ II tome (1965) pristatomas detalus regioninis gamtinių sąlygų rajonavimas, paleogeografinė fizinių geografinių rajonų raida ir itin detali gamtinių sąlygų charakteristika. 1966 m. apginta (habilituoto) daktaro disertacija, 1969 m. suteiktas profesoriaus vardas. Tikėtasi, kad ūkiniai poreikiai bus sprendžiami tiksliau įvertinus ir racionaliau naudojant vietines gamtos sąlygas. Nuo 1968 Fizinės geografijos ir kartografijos katedros vedėjas, Geografų draugijos prezidentas.
Vėliau šalies gamtinio kraštovaizdžio įvairovė apibendrinta išskiriant 9 stambiausio rango gamtovaizdžio tipus – žemėvaizdžius, kurie detaliai pristatyti 1977 m. išleistoje monografijoje ,,Lietuvos TSR kraštovaizdis“. Antrame jos skyriuje padėtas pamatas naujai tyrimų krypčiai – Lietuvos kraštovaizdžio istorijai. Knyga rašyta vykstant totaliam kaimiškąjį kraštovaizdį unifikuojančiam pertvarkymui, todėl trečiasis jos skyrius skirtas kraštotvarkai. Matydamas ir suprasdamas kokį įvairų kultūrinį kraštovaizdį turėjome paveldėję jis teigė: ,,Vienintelė mums priimtina daugiafaktorinė arba determinuota (geografinė) kraštotvarka, kai visokios ūkinės priemonės ir architektūriniai sprendimai geografiniu atžvilgiu nevienodoms teritorijoms vykdomi diferencijuotai“ (Basalykas, 1977).
1986 m. pasirodo knyga ,,Žemė – žmonijos buveinė“. Tai dar vienas rūpinimasis, kad ,,įvairiausiai siejamos mūsų planetos problemos padėtų skaitytojams išsiugdyti kompleksinį požiūrį į Žemę. Labai svarbu, kad mūsų gyvenamoji aplinka būtų deramai naudojama, tvarkoma ir saugoma“ (A. Basalykas, 1986). Paskutiniame teoriniame straipsnyje ,,Kraštovaizdis – geosisteminės organizacijos sudėtingėjimo etapai“ (Geografijos metraštis, 1986) pristatomas kraštovaizdžio, kaip keturnarės supergeosistemos polistruktūriškumas. Tai svarbiausias, bet ne visas šio išskirtinio talento ir darbštumo mokslininko palikimas.
Paroda VU bibliotekos Baltojoje salėje veiks iki 2024 m. balandžio 30 d.
Nuotraukoje: prof. Alfonsas Basalykas katedroje, 1984. Saugoma VU bibliotekos Rankraščių skyriuje.
Naujieną pateikė S. Misiūnienė
2024-03-13