1724 metų balandžio 22 dieną gimė vienas garsiausių filosofų žmonijos istorijoje, padaręs neįtikėtiną įtaką žmogaus intelektinio mąstymo raidoje – Imanuelis Kantas (Immanuel Kant, 1724–1804). Dažnai net visa Vakarų pasaulio filosofija apibūdinama vienu sakiniu: nuo Platono iki Kanto ir nuo Kanto iki šių laikų. Ši pasaulinio masto asmenybė turi nemažai sąsajų su dabartine Lietuvos valstybės teritorija – I. Kanto senelis Hansas gyveno ir buvo palaidotas Klaipėdoje (deja, kapas neišlikęs), o mąstytojo tėvas Jonas Jurgis gimė ir subrendo Klaipėdoje ir tik vėliau išvyko į Karaliaučių, kur pasaulį išvydo būsimasis filosofas.
I. Kantas buvo produktyvus filosofas. Pasirodė daugiau kaip dvi dešimtys jo knygų, neskaitant dešimčių straipsnių, publikuotų to meto periodikoje. Jo raštai sukėlė tokį ažiotažą, kad buvo verčiami į įvairias pasaulio kalbas ir perleidžiami ne vieną ir ne du kartus jam dar gyvam esant, o po mąstytojo mirties šis Kantianos procesas ne tik kad nenuslūgo, bet įgavo dar didesnį pagreitį.
Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma 41 I. Kanto knyga (28 skirtingų pavadinimų leidiniai), išleista iki filosofo mirties, t. y. iki 1804 metų. Didžioji dalis šių knygų yra mąstytojo gimtąja vokiečių kalba (30), ja daugiausia jis ir rašė. Likusios knygos yra I. Kanto tekstų vertimai į lotynų (9), prancūzų (1) ir lenkų (1) kalbas. Daugiau kaip pusė šių knygų išleista Karaliaučiuje (12) ir Rygoje (9). VU bibliotekoje saugoma pati pirmoji spausdinta I. Kanto knyga. Tai – 1746 metais (autoriui tuomet buvo 22-eji) parašyta, bet dėl įvairių priežasčių tik 1749 metais Karaliaučiuje išleista poleminė knyga „Mintys apie tikrąjį gyvųjų jėgų matavimą“[1], kurioje jis sukritikavo kai kurias kito vokiečių filosofo Gotfrydo Vilhelmo Leibnico (Gottfried Wilhelm Leibniz, 1646–1716) idėjas. Lyg to būtų maža, VU bibliotekoje saugomas ir antrasis filosofo I. Kanto publikuotas leidinys „Visuotinė gamtos istorija ir dangaus teorija“[2], pasirodęs 1755 metais. Be šių dviejų pirmųjų I. Kanto veikalų VU bibliotekoje yra dar kelios šio filosofo knygų pirmosios laidos, kaip antai 1766 metais išleistos „Dvasiaregio svajos, paaiškintos metafizikos svajomis“[3], kuriose jis pateikė pirmines savo filosofines nuostatas, arba populiariai išdėstyta metafizika 1783 metais knygoje „Prolegomenai kiekvienai būsimai metafizikai, galėsiančiai būti mokslu“[4]. Galiausiai VU bibliotekoje saugoma ir pati paskutinė filosofo knyga, jo paskaitų konspektų pagrindu 1803 metais filosofijos ir teologijos daktaro Frydricho Teodoro Rinko (Friedrich Theodor Rinck, 1770–1811) sudarytas traktatas „Apie pedagogiką.“[5] Džiugu, kad VU bibliotekoje yra net 12 I. Kanto veikalų pirmųjų laidų egzemplioriai.
Pirmoji spausdintinė I. Kanto knyga – Mintys apie tikrąjį gyvųjų jėgų matavimą.
I. Kanto veikalų pirmieji vertimai į lotynų kalbą.
Deja, reikšmingiausios I. Kanto knygos „Grynojo proto kritika“, pasirodžiusios 1781 metais ir sukėlusios revoliuciją filosofijos pasaulyje, pirmosios laidos VU bibliotekoje nėra. Tačiau VU bibliotekos Retų spaudinių skyriuje galima rasti antrą, I. Kanto nemažai pakoreguotą ir pataisytą šios žymiosios kritikos 1787 metų laidą[6], kuria remiamasi dar ir dar kartą perleidžiant šią knygą. Įdomu, kad savo žinomiausią veikalą filosofas parašė per gana trumpą laiką, 4–5 mėnesius, ir nors iš pradžių nemažai filosofų laikė tamsiu ir nesuprantamai struktūruotu ar net „nervus ėdančiu darbu“, galiausiai šis darbas pateko į filosofijos veikalų Olimpą.
Svarbiausias I. Kanto veikalas – Grynojo proto kritika (antrasis leidimas).
Paskutinis I. Kanto parašytas ir išspausdintas tekstas yra publikuotas ne kur kitur, o Mažosios Lietuvos švietėjo, poeto, kalbininko Kristijono Gotlybo Milkaus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) sudarytame 1800 metų „Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyne“[7]. Šiam žodynui filosofas parašė trumpą ketvirtą prakalbą „Draugo prierašas“, kurioje ne tik išreiškė būtinybę išsaugoti „dabar mažame plote suspaustos ir tartum izoliuotos tautos dar gryną kalbą“, bet ir atkreipė dėmesį į lietuvio būdo taurumą. VU biblioteka savo fonde ne tik saugo šį žodyną, bet minėdama I. Kanto 300-ąsias gimimo metines kviečia jį pavartyti bibliotekos Skaitmeninėse kolekcijose.
Balandžio 24 d. (trečiadienį) VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje veiks dienos paroda, kurioje galima pamatyti I. Kanto knygas, saugomas VU bibliotekoje. Ekspozicija veiks nuo 10 iki 16 val.
[1] KANT, IMMANUEL. Gedanken von der wahren Schätzung der lebendigen Kräfte... Königsberg, 1746 (1749). (VUBRE IV 44205)
[2] KANT, IMMANUEL. Allgemeine Naturgeschichte und Theorie des Himmels. Königsberg; Leipzig, 1755. (VUBRE BAV 44.5.45)
[3] KANT, IMMANUEL. Träume eines Geistersehers : erläutert durch Traume der Metaphysik. Riga und Mietau, 1766. (VUBRE BAV 44.5.46/1)
[4] KANT, IMMANUEL. Prolegomena zu einer jeden künftigen Metaphysik die als Wissenschaft wird auftrefen könen. Riga, 1783 (VUBRE IV 42856)
[5] KANT, IMMANUEL. Immanuel Kant über Pädagogik. Königsberg, 1803 (VUBRE BAV 51.3.2)
[6] KANT, IMMANUEL. Critik der reinen Vernunft, Riga, 1787 (VUBRE BAV 44.5.15a)
[7] MILKUS, KRISTIJONAS GOTLYBAS. Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörter-Buch. Königsberg, 1800 (VUBRE Lr 3201)
Informaciją parengė Mindaugas Marazas
2024-04-22