Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje saugoma didelė kolekcija Vilniaus geto žydų gelbėtojos, Pasaulio tautų teisuolės, bibliotekininkės Onos Šimaitės rankraštinio palikimo – laiškai, užrašai, fotografijos, dienoraščiai. Šiais metais minėdama Onos Šimaitės 130-tą gimimo sukaktį biblioteka skaitmeninėje erdvėje atveria dalį šių dokumentų ir jų pagrindu parengtą skaitmeninį pasakojimą.
Nuoroda į skaitmeninę kolekciją: spausti čia
Nuoroda į skaitmeninį pasakojimą: spausti čia
Išlikę dokumentai liudija šios nepaprastos moters dvasios stiprybę, drąsą, kuklumą, pasiaukojimą. Visas jos gyvenimas skirtas padėti kitiems. Karo metais tai buvo pagalba žydams, o vėliau – aplinkiniams ir visiems, kuriems reikėjo: siunčiant knygas, siuntinius, rašant recenzijas.
Ona Šimaitė Vilniaus universiteto bibliotekoje dirbo 1940–1944 metais. Vokiečių okupantams 1941 m. įkūrus Vilniuje getą žydų tautybės žmonėms Ona Šimaitė tapo jame įkalintų žmonių gelbėtoja. Su Universiteto rektoriaus Mykolo Biržiškos žinia ji pradėjo lankytis gete neva surinkti iš bibliotekos pasiskolintų knygų. O iš tiesų geto kaliniams Ona Šimaitė padėdavo gauti maisto, netikrų dokumentų, į getą įnešdavo ginklų, perduodavo siuntinius, išnešdavo laiškus, vertingas knygas, rankraščius. Ieškojo globėjų ir slėptuvių žydų tautybės vaikams, slėpė pabėgėlius.
Suėmus gestapui O. Šimaitė buvo nuteista mirties bausme ir kankinama. Universitetui pavyko bausmę išpirkti ir pakeisti kalėjimu koncentracijos stovykloje Vokietijoje, vėliau – Prancūzijoje. Po karo ji į Lietuvą taip ir nebegrįžo, išlaisvinta gyveno Prancūzijoje (išskyrus kelis metus Izraelyje), ten ir mirė. Iki pat gyvenimo pabaigos ji pasisakė prieš antisemitizmą.
Norėdami plačiau supažindinti su Onos Šimaitės rankraštiniu paveldu, saugomu bibliotekoje, kviečiame dalyvauti Onai Šimaitei atminti skirtame renginyje. Jo programoje – ne tik archyvo ir jo pagrindu parengto skaitmeninį pasakojimo pristatymas, bet ir Mildos Varnauskaitės pasakojimas, liudijantis nepaprastą šios asmenybės gyvenimą.
2024-05-30