Rugsėjo mėnesį Vilniaus universiteto bibliotekoje vyko Europos mokslinių bibliotekų konsorciumo (CERL) kolekcijų saugumo vasaros mokykla. Tai – pirmasis šio konsorciumo organizuojamas renginys Lietuvoje. CERL kolekcijų saugumo darbo grupė, kurioje aktyviai dalyvauja mūsų biblioteka, rūpinasi reikšmingų paveldo kolekcijų saugumo stiprinimu.
Norėdami daugiau sužinoti apie bibliotekų paveldo saugumo aktualijas, apie pačią organizaciją ir jos surengtą vasaros mokyklą, šioje mokykloje gvildentas temas, problemas, kalbiname bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorę, Europos mokslinių bibliotekų konsorciumo Direktorių tarybos narę Nijolę Klingaitę-Dasevičienę.
Kiek laiko mūsų biblioteka priklauso CERL saugumo darbo grupei? Kokia VU bibliotekos patirtis šioje organizacijoje?
Vilniaus universiteto biblioteka į CERL konsorciumą įstojo 2010 metais. Gavome kvietimą prisijungti kaip mokslinė biblioteka ir jau pirmosios patirtys praplėtė mūsų akiratį. Konsorciumas milžiniškas, turi net 263 narius – įvairias mokslines bibliotekas iš visos Europos, yra asocijuotų narių iš JAV, vyksta derybos su keliomis Pietų Amerikos bibliotekomis, saugančiomis Europos paveldą.
Kolekcijų saugumo darbo grupė, kurios interesų sritis – paveldo dokumentų fizinis saugojimas, konsorciume susiformavo 2013 m. Vilniaus universiteto biblioteka neturi atstovo šioje darbo grupėje, bet labai aktyviai įsitraukėme į jos veiklas.
Kodėl vasaros mokyklai pasirinktas Vilnius?
Vilnius pasirinktas neatsitikinai, apie tai jau kurį laiką buvo kalbama konsorciumo darbo grupėse. Vilniuje renginys turėjo įvykti prieš porą metų, bet iš pradžių dėl karantino, vėliau dėl karo Ukrainoje vis buvo atidedamas. Galima suprasti Vakarų Europos žmones, gyvenančius toliau nuo karo zonos, kurie jaučiasi nesaugūs vykdami prie agresoriaus sienų, bet šįmet jau buvo nuspręsta atvykti į Vilnių.
Kokia Vilniuje rengiamos CERL vasaros mokyklos tema, kam ji skirta?
Pagrindinė tema šįmet įvardinta kaip „Ne tik padėti knygą į lentyną“ – turimos omenyje visos procedūros, susijusios su knyga bibliotekoje, santykis tarp saugojimo ir išsaugojimo. Kalbant apie kolekcijų saugumą vasaros mokykloje buvo aptariami keli temų blokai: vagystės iš bibliotekų, simbiozė tarp saugumo ir atvirumo, objekto išsaugojimas per skaitmeninimą, mikrofilmavimą, ir dar viena įdomi tema – klastotės. Visos bibliotekos stengiasi patenkinti skaitytojų poreikius, būti atviros, bet kaip tai dera su paveldo išsaugojimu? Pranešėjai pasidalino puikiomis įžvalgomis, kurias galėsime pritaikyti savo kasdienybėje.
Ką naujo, vertingo išgirdote?
Visada įdomu išgirsti apie kolegų patirtį. Viena iš tokio formato renginių gerųjų savybių, kad čia susirenka ne teoretikai, o toje srityje tiesiogiai dirbantys žmonės – kolekcijų saugotojai, apsaugos, saugumo specialistai, dirbantieji su objekto fizinės formos išsaugojimu. Jie pakankamai atvirai dalinasi savo darbo kasdienybe. Ne tik sužinome kažką naujo, tačiau ir pasitvirtiname, įsitikiname, kad einame teisingu keliu. O problemos visur panašios – nesaugumo jausmas, svyravimas tarp noro padėti vartotojui, atverti fondus ir aiškaus suvokimo, kad esame atsakingi už saugomus paveldo objektus. Labai naudinga sutikti kolegų, kurie juda tuo pačiu keliu. Tarkime, svarstymai dėl XIX a. kolekcijos išskyrimo, suformavimo ar ypatingesnio statuso suteikimo tokiems knygų rinkiniams. Mūsų bibliotekoje ši kolekcija nėra išskirta. Nors jos statusas skiriasi nuo bendrųjų saugyklų, bet tai nėra retų spaudinių statusas. Kaip tai padaryti, ar verta daryti, kokios metodikos laikytis? Labai smagu sutikti kolegas, kurie jau yra radę savo sprendimus, išgirsti apie jų patirtis.
Ką svečiams pristatė mūsų biblioteka? Kokių atsiliepimų sulaukėte?
Parodėme centrinę biblioteką, pristatėme kolekcijas, vykome į MKIC. Kaip bebūtų keista, daugelis stebėjosi, kad turime septynias dienas per savaitę visą parą dirbančią bibliotekos dalį. Domėjosi, kaip užtikriname jos darbą, apžiūrėjo saugyklas, jiems tai buvo labai įdomu. Aplankėme Nacionalinę biblioteką, labai norėjome aplankyti Vrublevskių biblioteką, bet dėl vykstančių rekonstrukcijos darbų to padaryti nepavyko. Šios bibliotekos veiklos rekonstrukcijos metu buvo pristatytos atskirame pranešime.
Dauguma atvykusių žmonių taip pat dirba istorinėse bibliotekose, senuose pastatuose, ir gerai supranta, ką reiškia seni stendai, sezoniniai temperatūros svyravimai. Jiems buvo įdomu, kaip mes paruošiame eksponavimui objektus, kur eksponuojame, domėjosi restauratorių darbu.
Ką pristatėte Jūs? Kurie pranešėjai Jums buvo įdomiausi?
Aš kalbėjau apie mūsų veiksmus po skaudžios praeitų metų gegužės mėnesio patirties, apie pakeistas tvarkas. Prieš mane kalbėję kolegos iš Varšuvos universiteto bibliotekos, labai smarkiai nukentėjusios nuo vagysčių, papasakojo apie apsaugos mechanizmus ir numatytus veiksmus. Norėčiau išskirti vieną ypač įdomų pranešimą apie H. Ibseno ir K. Hamsuno, dviejų garsių rašytojų, laiškų klastotes Norvegijos nacionalinėje bibliotekoje. Mane pranešimas sukrėtė. Žmogus klastojo ir per aukcionus, antikvariatus pardavinėjo klastotes, pasinaudodamas rašytojų jubiliejais. Niekam nekilo įtarimų, nes jis puikiai išmanė kontekstą, buvo vienas iš bibliotekos mecenatų ir draugų. Tas žmogus buvo nuteistas, atliko jam skirtą bausmę. Tačiau dabar vėl yra įtarimų, kad atnaujino savo veiklą, nors iki galo to įrodyti neįmanoma.
Ką per tuos metus pavyko nuveikti įsitraukus į CERL veiklą?
Kasmetinė Kolekcijų saugumo vasaros mokykla – vienas iš darbo grupės veiklos rezultatų. Kitas rezultatas, ties kuriuo aktyviai dirbama, – tai įrankio, leidžiančio greit įvertinti saugomų kolekcijų apsaugos efektyvumą visais aspektais, sukūrimas. Jis sukurtas ir yra nuolat tobulinamas. Aptarti klausimų blokai, į kuriuos atsakius galima susidaryti bendrą saugumo vaizdą ir nustatyti silpnąsias vietas. Tai – puikus įrankis, skatinantis ir bibliotekos bendruomenės įsitraukimą, nes kur bedirbtum bibliotekoje, esi susijęs su saugumu. Ši priemonė gali paskatinti susimąstyti ir įsitraukti, geriau suprasti situaciją.
Kokie didžiausi iššūkiai buvo organizuojant, kokia patirtis?
Vasaros mokykla – tai tarsi didelis seminaras, žmonių nebūna daug. Jos metu iškeliama problema ir skatinamos diskusijos, pakankamai atvirai dalinamasi patirtimi. Sudarant programą stengiamasi palikti laiko diskusijoms, o temas pasirinkti tokias, kurios būtų ne tik aktualios, bet ir bendros daugeliui bibliotekų.
Svarbiausia buvo apsispręsti dėl pagrindinės temos. Esu labai dėkinga kolegėms iš CERL darbo grupės, kurios rūpinosi rasti kalbėtojus, parinkti temas, pasikonsultuodamos užsiėmė programos sudarymu.
Tai – didelė parama, nes kartais ne taip lengva rasti temai tinkamą kalbėtoją, kuris sutiktų pasidalinti vertinga patirtimi.
Logistika ir planavimas mums ne naujovė. Renginyje dalyvavo 38 dalyviai iš 16-os Europos valstybių. Paprastai dalyvauja apie 30, nes vyksta darbas grupėse, taigi Vilniuje jos jau buvo kiek per didelės. Visi, kurie buvo kviesti, sutiko dalyvauti. Džiaugiuosi, kad viską pavyko suvaldyti, padaryti laiku, viskas vyko sklandžiai.
Nuotraukoje: Nijolė Klingaitė-Dasevičienė. Nuotr. aut.: Donatas Jarutis
Kalbino Nijolė Bulotaitė
2024-11-26