Vasario pabaigoje prie parodų ir kongresų centro Litexpo formuosis didžiulės žmonių spūstys – čia rinksis knygų mylėtojai į kasmet organizuojamą Vilniaus knygų mugę. Renginys, kuris pasitiks lankytojus tema Kukutis einą į knygų mugę, kaip ir kiekvienais metais siūlys daugybę įvairiausių renginių, susitikimų su rašytojais, naujų leidinių pristatymų. Vienas jų turėtų itin sudominti knygos istorijos ar Vilniaus praeities tyrinėtojus – vasario 27 d. 15 val. Renginių erdvėje 5.1 A bus pristatytas naujai išleistas bendras VU bibliotekos autorių kolektyvo – dr. Inos Kažuro, Mindaugo Marazo ir dr. Veronikos Girininkaitės – darbas Iliustruotas vadovas po senąsias Vilniaus spaustuves. Pirmieji atvykę į pristatymą jį galės įsigyti nemokamai – kelios dešimtys egzempliorių bus padovanota.
Šis visai neseniai pasirodęs leidinys nukels skaitytoją į senąjį Vilnių ir kvies pažinti rankinės spaudos epochą, Lietuvoje apimančią beveik 300 metų laikotarpį, nuo pirmosios spausdintos knygos 1522 m. iki pat XIX a pradžios. Vadove pristatomos ne tik Vilniaus miesto spaustuvės, bet ir spaustuvininkai, jų produkcija, pasakojama istorija, kaip per šimtmečius keitėsi spausdintinio žodžio kultūra ir kokie bruožai būdingi senajai vilnietiškai knygai.
Vadovas supažindins su Europos spaudos versle nusistovėjusiais dviem pagrindiniais spaudos įmonių tipais: privačia spaustuve, kurios savininkas yra asmuo (giminė), ir institucine spaustuve, kurios savininkai yra institucija – įstaiga, organizacija.
Dalies ankstyvųjų Vilniaus privačių įmonių savininkai buvo profesionalūs spaustuvininkai, kuriems teko atlikti visus spaustuvės darbus – nuo knygų spausdinimo iki derybų su užsakovais ir pirkėjais. Mirus meistrui, jo verslą dažnai perimdavo šeimos nariai. Nuosavas spaustuves sostinėje taip pat steigė magistrato nariai ir LDK diduomenės atstovas. Savininkai nuspręsdavo, kas spaustuvėje bus spausdinama, o visą darbą atlikdavo profesionalai. Didesnės privačios spaustuvės priklausė verslininkų Mamoničių, spaustuvininkų Karcanų šeimoms, spaustuvę turėjo ir didikas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis.
Tuo tarpu institucines spaustuves Vilniuje steigė Vilniaus jėzuitų akademija, miestiečių bendruomenė, vienuolynai ir kitos katalikų bažnytinės institucijos. Jos išlaikydavo spaustuves, o šios rūpindavosi jų leidybiniais užsakymais. Tarp institucijų spaustuvių pirmavo Akademijos spaustuvė, turėjusi monopoliją visoje šalyje. Tačiau veikė ir kelios mažesnės institucinės spaustuvės, o tai liudija, kad spausdintinio žodžio paklausa pasiekė tokį mastą, kad vienos spaudos įmonės neužteko jai užpildyti.
Įdomu tai, kad Vilniuje buvo paplitusi ir anoniminė, leidimo duomenų neviešinusi knygų spauda. Iki šiol pakankamai nėra aišku, kaip šis reiškinys galėjo plėtotis, kai visos spaustuvės buvo kontroliuojamos institucijų. Kokie dar spaudos ypatumai vyravo Vilniuje, skaitytojai kviečiami atrasti patys, leisdamiesi į nepamirštamą kelionę po senąsias spaustuves. Tiesa, ir po patį miestą, nes naujasis gausiai iliustruotas vadovas pasakoja ne tik apie senas knygas ir jų leidimo vietas, bet ir apie patį Vilnių.
Knygos pristatymas vyks vasario 27 d. 15 val. Vilniaus knygų mugėje, Renginių erdvėje 5.1 A. Jame dalyvaus knygos autoriai dr. Ina Kažuro, dr. Veronika Girininkaitė, Mindaugas Marazas, taip pat Nijolė Klingaitė-Dasevičienė (VU biblioteka), Kamilė Kalibataitė (UAB „Petro Ofsetas“), dr. Jolita Liškevičienė (Vilniaus dailės akademija).
Pateikė Ramunė Gedvilaitė
2025-02-17