Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas ir Vilniaus universiteto biblioteka, minėdami prof. Vlado Žuko 100-ąsias gimimo metines, kviečia į Profesoriaus atminimui skirtą popietę ir parodos „Prisiminimų puslapiai...: profesoriui Vladui Žukui – 100“ atidarymą balandžio 14 d. 15 val. VU bibliotekos Joachimo Lelevelio ir Baltojoje salėse (Universiteto g. 3).
Renginio programa:
13:30 – Prof. V. Žuko kapo lankymas (Dalyviai kviečiami susirinkti 13:20 prie Antakalnio kapinių vartų, Karių kapų g. 11).
15:00 – Atsiminimų popietė (VU Bibliotekos Lelevelio salė, Universiteto g. 3).
Renginyje dalyvaus VU Komunikacijos fakulteto dekanė prof. Renata Matkevičienė, VU Bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė. Popietėje atsiminimais dalinsis Profesoriaus mokiniai ir kolegos (Eglė Jovaišaitė, akad. Domas Kaunas, Vida Kaunienė, dr. Inga Liepaitė, prof. Aušra Navickienė) bibliofilų organizacijų atstovai (Gintautas Černeckis, Dalia Poškienė), sūnus dr. Saulius Žukas, anūkas Teodoras Žukas.
Parodos „Prisiminimų puslapiai...: profesoriui Vladui Žukui – 100“ atidarymas (VU Bibliotekos Baltoji salė, Universiteto g. 3).
Profesorius habilituotas daktaras Vladas Žukas (1925 04 18 Pakiršinys, Radviliško r. ‒ 2014 03 26 Vilnius) yra gerai žinomas ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos regiono šalių humanitarinių ir socialinių mokslų srityje dirbančių mokslininkų bendruomenėse, meno visuomenės aplinkoje. Produktyvus knygotyrininkas, bibliografas, senosios literatūros tyrinėtojas, kultūros istorikas, meno kolekcininkas pasižymėjo didele erudicija, puikiai valdė tyrimų teoriją ir metodus, kritiškai vertino ir interpretavo šaltinių resursus. Pažymėtinas didelis nuoseklumas ir prieraišumas prie svarbių Lietuvos kultūros istorijos temų, kurios ne vienos lietuvių kartos savimonėje yra įgijusios simbolinę reikšmę. Profesorius buvo lituanistas pagal Universiteto diplomą (baigė lietuvių kalbos ir literatūros specialybę), bet visą pedagoginės ir mokslinės veiklos laiką Vilniaus universitete (40 metų) paskyrė lietuviškos raštijos ir knygos tyrinėjimui. Jai buvo skirti lietuvių bibliografijos akademiniai kursai, disertacijos, knygos ir straipsniai. Juose ryškia linija eina kovos dėl lietuvių kalbos, rašto, knygos teisių, dažniausiai spaudos draudimo metais, lietuviškos spaudos vaidmuo carinės priespaudos laikais. V. Žuko publikacijose parodoma knygos, ypač senosios, reikšmė fiksuojant ir išsaugojant kalbą, jos vaidmuo formuojant literatūrinę kalbą (labiausiai knygų žemaičių ir aukštaičių tarme). Mokslininko veikaluose argumentuotai iškelta daug žymių XIX–XX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų. Dėmesys asmenybėms, jų gyvenimo ir charakterių savitumams suteikia galimybių mokslinėse interpretacijose atskleisti daugiau spalvų: žmogiško jaukumo ir šilumos. V. Žukas gebėjo per asmenybes ir jų kūrybą žvelgti į platesnius žmoniškosios būties ir veiklos akiračius. Profesorius paskelbė darbų apie kalbos paminklus (S. Sutkevičiaus žodyno rankraštį, dingusį E. Volterio žodynėlį, vilniečio J. Šlapelio kalbotyros darbus). Monografijose apie Lietuvos Respublikos leidyklas pirmą kartą pateikta susistemintų ir metodologiškai apibendrintų duomenų apie knygos kultūros brandą ir knygotyros mokslo pasiekimus nepriklausomybės metais (1918–1940). V. Žukas tyrinėjo lietuvių kalbos mokslo bibliografijos šaltinius, paskelbė kalbininkų (J. Balčikonio, K. Būgos, E. Frenkelio, J. Jablonskio) archyvinės medžiagos. Paminėtinos publikacijos ir straipsniai apie paskutinių dešimtmečių kalbininkus prof. J. Balčikonį, D. Urbą, A. Žirgulį ir knyga apie lituanistą prof. J. Pikčilingį ,,Gyvenimas gimtajai kalbai“ (2001). V. Žuko darbai publikuoti ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių, Lenkijos ir Rusijos mokslo leidiniuose.
Iš viso Profesorius parengė ir išleido daugiau kaip 20 knygotyros ir bibliografijos mokslo veikalų, atsiminimų knygų, sulaukusių aukšto įvertinimo šalyje ir užsienyje. Patys svarbiausi, knygomis paskelbti prof. V. Žuko veikalai sudaro užbaigtą, nacionalinės premijos vertą 18 veikalų tyrimų ciklą, kurį būtų galima pavadinti ,,Lietuvių knygos kultūra tarp tradicijos ir novatoriškumo“.
Profesoriaus tyrinėjimai yra parengti remiantis nuo Vytauto Didžiojo universiteto įsteigimo ugdoma knygotyros istoriografijos tradicija ir kruopščia istorijos šaltinių analize, užsienio mokslo mokyklų patirtimi. Šie veikalai yra vertinami mokslininkų ir specialistų, jais naudojamasi universitetų auditorijose dėstant svarbiausius komunikacijos ir informacijos mokslo krypties akademinius kursus.
Į gyvenimo ir profesinės veiklos kelią V. Žukas išlydėjo daugiau kaip du tūkstančius aukštos kvalifikacijos specialistų, ėjo Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės katedros vedėjo pareigas. Jis buvo pirmasis, kuris Lietuvoje apgynė šių mokslų kandidato (dabar ‒ daktaro) ir mokslų daktaro (dabar ‒ habilituoto daktaro) disertacijas ir per visą akademinio darbo laikotarpį mokslui motyvavo ne vieną jaunųjų tyrėjų kartą.
Profesorius visada buvo visuomeniškai aktyvus ir pilietiškas. Sunkiu sovietmečio ideologinių suvaržymų laikotarpiu vadovavo labai aktyviam ir gausiam Vilniaus kultūriniam sambūriui – Martyno Mažvydo knygos bičiulių klubui (1977–1981), autoritetu ir veikla rėmė profesinę bibliotekininkų bendruomenę, už ką 1994 m. jam suteiktas Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės nario vardas. Skaitydamas paskaitas ir pranešimus apie lietuvių raštiją, literatūrą ir kalbą, spaudos ir knygos veikėjus V. Žukas apkeliavo visą Lietuvą. Už mokslo ir visuomeninius nuopelnus ugdant lietuvių kalbos ir knygos kultūrą 2004 m. spaudos draudimo panaikinimo 100-mečio proga jam buvo paskirta Felicijos Bortkevičienės premija.
Paroda veiks VU bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.) iki 2025 m. gegužės 31 d.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Naujieną pateikė S. Misiūnienė
2025-04-04