Balandžio 29 d. Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre pirmą kartą surengta tarptautinė piliečių mokslo konferencija „Citizen Science: Bridging Theory and Practice“ (liet. „Piliečių mokslas: teorija ir praktika“). Į renginį susirinko mokslininkai, piliečių mokslo praktikai, bibliotekininkai, mokslo politikos formuotojai, studentai ir kiti besidomintieji piliečių mokslu iš Lietuvos bei užsienio šalių. Konferencijos metu buvo aptartos naujausios tendencijos ir iššūkiai piliečių mokslo srityje, buvo pabrėžiama, kaip svarbu įtraukti visuomenę į mokslinius tyrimus. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su užsienio gerosios praktikos pavyzdžiais.
Pranešimus konferencijoje skaitė ekspertai, atstovaujantys skirtingoms institucijoms ir šalims. Įžanginį konferencijos žodį sakė Universiteto Organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė prof. dr. Vilmantė Pakalniškienė.
Piliečių mokslas tampa vis svarbesne mokslinių tyrimų dalimi visame pasaulyje. Konferencijos metu ekspertai dalijosi patirtimi, kaip piliečių mokslas gali prisidėti prie visuomenės problemų sprendimo ir mokslo demokratizavimo bei didesnio efektyvumo.
Anne Kathrine Overgaard ir Thomas Kaarsted iš Pietų Danijos universiteto bibliotekos savo pranešime „Citizen Science: Libraries as Enablers of Impactful Research and Community Engagement“ atskleidė, kaip bibliotekos gali tapti piliečių mokslo projektų infrastruktūros ir palaikymo centrais. Pranešėjai iliustravo savo įžvalgas asmeninėmis sėkmės istorijomis, kurios parodė, kaip bibliotekos gali sustiprinti ryšius tarp tyrėjų ir skirtingų bendruomenių. Bibliotekos turi unikalią galimybę tapti tiltu tarp akademinės bendruomenės ir plačiosios visuomenės, suteikdamos prieigą prie žinių ir įrankių, reikalingų piliečių mokslui.
Gintaras Jonaitis iš Vilnius Tech savo pranešime „How Engineers Like to Play. Technologies that Engage“ papasakojo apie žaidybinių elementų taikymą inžinerijos tyrimuose. Jis parodė, kaip šie įrankiai gali įtraukti tiek specialistus, tiek visuomenę į mokslines veiklas ir skatinti inovacijas. Žaidybiniai elementai moksle gali paskatinti platesnį visuomenės įsitraukimą į sudėtingus mokslinius tyrimus.
Prof. dr. Eglė Butkevičienė iš Kauno technologijos universiteto savo pranešime „Citizen Science Ecosystem: Concept and Context“ aiškiai nubrėžė piliečių mokslo ekosistemos ribas – nuo institucijų ir technologijų iki politinių gairių. Ji aptarė pagrindinius veiksnius, lemiančius šios srities plėtrą, pabrėždama bendradarbiavimo svarbą. Piliečių mokslo ekosistema yra kompleksinė ir reikalauja visų suinteresuotų šalių – mokslininkų, institucijų, politikos formuotojų ir pačių piliečių – bendradarbiavimo.
Dr. Etienne Serbe iš Liudvigo Maksimiliano universiteto ir Makso Planko biologinės inteligencijos instituto (LMU & Max Planck Institute for Biological Intelligence) pranešime „Citizen Science – in and out of the Lab“ papasakojo, kaip neurofiziologiniai eksperimentai gali būti perkeliami už laboratorijos ribų. Jis pristatė įrankius, kurie leidžia piliečiams patiems atlikti tam tikrus mokslinius tyrimus, taip skatinant visuomenės įsitraukimą. Šiuolaikinės technologijos leidžia mums perkelti sudėtingus eksperimentus iš laboratorijų į žmonių namus ir mokyklas, suteikiant galimybę kiekvienam tapti mokslininku. Piliečių įsitraukimas į mokslą padeda gauti tikslesnius ir įvairesnius duomenis. Dr. Etienne Serbe pristatė įrankius, kurie palengvina piliečių įsitraukimą į mokslą net ir tokiose sudėtingose srityse kaip neuromokslai.
Dr. Giedrė Godienė iš Vilniaus universiteto pranešime „Participatory Joint GIS Mapping: Citizen Science and Sense of Belonging“ pristatė bendruomeninę GIS žemėlapių kūrimo metodiką. Ši metodika ne tik skatina gyventojus rinkti duomenis, bet ir stiprina jų ryšį su vietove bei vieni kitais, taip prisidedant prie socialinės sanglaudos. GIS žemėlapių kūrimas kartu su bendruomene yra ne tik mokslinis metodas, bet ir socialinis procesas, stiprinantis žmonių tapatumą ir priklausymo jausmą, šis metodas gali prisidėti prie socialinės sanglaudos ir padėti spręsti lokalias problemas pasitelkiant vietos gyventojų žinias ir patirtį.
Vilniaus universiteto bibliotekoje įvykusi tarptautinė konferencija ne tik suteikė galimybę dalyviams susipažinti su naujausiais piliečių mokslo pasiekimais, bet ir paskatino diskusijas apie šios srities plėtrą Lietuvoje. Konferencijos dalyviai išreiškė viltį, kad šis renginys paskatins naujų piliečių mokslo projektų atsiradimą Lietuvoje ir padės įtraukti dar daugiau visuomenės narių į mokslinę veiklą, taip prisidedant prie mokslo demokratizavimo ir visuomenės švietimo.
Dėkojame visiems pranešėjams ir dalyviams už šią nepakartojamą patirtį!
Dr. Gitana Naudužienė
2025-05-05