Kviečiame susipažinti su VU mokslinės veiklos cituojamumo analize. Analizė atlikta remiantis InCites Essential Science Indicators (ESI) įrankio duomenimis. Šis analitinis įrankis leidžia vertinti mokslo ir tyrimų rezultatus bei poveikį pasauliniu mastu. Duomenys apima Web of Science Core Collection (toliau – WoSCC) indeksuojamų leidinių publikacijas iš Science Citation Index-Expanded ir Social Science Citation Index duomenų rinkinių, o citavimai skaičiuojami ne tik iš šių, bet įtraukiant ir Arts & Humanities Citation Index rinkinį. Analizuojamas laikotarpis apima 2014–2024 metus.
Per analizuojamą laikotarpį iš viso buvo paskelbtos 11703 publikacijos su VU prieskyra, kurios atitinka ESI reitingo minimalius citavimo reikalavimus. Iš viso šios publikacijos sulaukė daugiau nei 230 tūkst. citavimų, o citavimo vidurkis siekia 20. Gausiausiai cituojamos publikacijos (angl. highly cited papers) – tai publikacijos, patenkančios tarp 1 proc. labiausiai cituojamų dokumentų (pagal mokslo šaką, metus ir publikacijos rūšį) per paskutinius 10 metų. Tokių publikacijų VU buvo 173.
Iš Lietuvos ESI įrankyje yra reitinguojama trylika vertinimo slenkstį perkopusių institucijų. Pagal publikacijų kiekį, bendrą citavimų skaičių ir populiariausių publikacijų kiekį Lietuvoje lyderiauja VU. Populiariausios publikacijos (angl. top papers) – gausiausiai cituojamų publikacijų ir aktualiausių publikacijų suma. Taip pat pagal ESI iš viso yra reitinguojamas 21 Vilniaus universiteto tyrėjas.
Iš ESI reitinguojamų 22-ų mokslo krypčių VU tyrėjų publikacijos reitinguojamos devyniose mokslo kryptyse: klinikinės medicinos, fizikos, chemijos, molekulinės biologijos ir genetikos, biologijos ir biochemijos, medžiagų mokslo, imunologijos, inžinerijos bei socialinių mokslų.
Lyginant rezultatus Baltijos šalių kontekste, didžiausias publikacijų kiekis yra Lietuvoje (daugiau nei 33 tūkst. publikacijų). Tačiau didesnis nei Lietuvos citavimo vidurkis (16,51) yra Latvijoje (19,93) ir Estijoje (30,69). Pagal citavimo vidurkį galime pastebėti, kad Lietuvoje (taip pat kitose Baltijos šalyse) tarpdisciplininių tyrimų, molekulinės biologijos ir genetikos, imunologijos, kosmoso mokslo (tik Lietuvoje ir Estijoje) bei klinikinės medicinos kryptyse yra išlaikomi gerokai aukštesni citavimo vidurkiai lyginant su pasauliu.
Svarbu nepamiršti, kad publikacijos ir jų citavimas yra tik viena dalių, atspindinti mokslinės veiklos rezultatus. Dėl šios priežasties vertinant bendrai naudoti vien tik statistinius citavimo rodiklius nėra pakankama.
Išsamiau su kiekybine ataskaita ir duomenimis galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.
Informaciją parengė Ieva Litvinavičienė
2025-05-12