Neseniai bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje vyko Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ faksimilės pristatymas. Aukštos kokybės faksimilinį knygos leidimą (originalų kūrinio atgaminį) sukūrė spaustuvė „Petro ofsetas“. Knygos faksimilės kūrėjams prireikė didelių pastangų: daugiau nei metus žaliavų ieškota pas įvairius Europos tiekėjus. Viršeliui panaudota natūrali itališka oda, Vokietijoje gamintas rankų darbo lino bei kanapių priemaišų popierius. Kaip vyko gaminimo procesas ir kokie iššūkiai laukė dirbant su faksimile, užklausėme jos autorės Kamilės Kalibataitės, kuri papasakojo ir visą faksimilių kūrimo istoriją, iškilusius sunkumus ir tolesnius planus.
Paklausta apie tai, nuo ko viskas prasidėjo, K. Kalibataitė prisiminė, jog faksimilių kūrimą norėjo pradėti nuo M. Mažvydo „Katekizmo“, kaip ypatingai reikšmingos Lietuvai knygos. Bet pradžia buvo sudėtinga, ne visi tikėjo, kad turima pakankamai kompetencijų tokiai faksimilei sukurti. Todėl buvo pradėta nuo K. Donelaičio „Metų“, nes buvo daugiau išlikusių egzempliorių, tad buvo paprasčiau. Po to jau ėmėsi M. Mažvydo, o dirbant su M. Mažvydo „Katekizmu“ jos buvęs dėstytojas prof. Jurgis Pakerys kalbino išleisti M. Daukšos „Katekizmą“. Tik jo paskatinta ir pasigilinusi suprato šios knygos reikšmę ir vertę Lietuvai.
M. Daukšos „Katekizmas“ – trečioji jos sukurta faksimilė, bet kūrėja sako, jog šis darbas buvo pats sudėtingiausias. Manė, kad jau turi sukaupusi patirties, ir nesitikėjo, kad bus taip sudėtinga. Sako, kad per savo dvidešimties metų darbo patirtį nėra turėjusi tiek daug spaudos bandinių, testų, perdarymų. Iš dalies dėl labai specifinio popieriaus, kuris gamintas iš lino ir kanapių pluošto ir labai šiurkštus. Toks popierius buvo labai retai naudojamas. Buvo labai sudėtinga išgauti kažką panašaus, bet kūrėja labai norėjo, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę paliesti šią knygą, jos manymu, vieną svarbiausių kiekvienam vilniečiui. Juk joje pirmą kartą Vilniaus vardas parašytas lietuviškai. Popierius faksimilei pagamintas malūne Vokietijoje. Nėra aišku, kur buvo pagamintas originalo popierius, bet leidėja neabejoja, kad ne Lietuvoje. Knygos įrišas vėlesnis, prabangus, todėl žaliavos, medžiagos įrišimui reikėjo gerai paieškoti. „Galbūt faksimilė galėjo būti tobulesnė, bet laikausi principo, kad būtų įperkama. Kitaip plačiajai visuomenei būtų neprieinama“, – savikritiškai tvirtino K. Kalbataitė.
Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ faksimilė (VU bibliotekos nuotr.)
Sudėtingiausias buvo spaudos procesas, nes popieriaus sudėtis labai specifinė, popierius labai šiurkštus ir atsparus drėgmei ir saulei. Pagamino du šimtus egzempliorių, iš jų dvidešimt bus skirta Lietuvos mokykloms, kurios dalyvaus paskelbtame konkurse.
Faksimilių kūrimas – labai kruopštus darbas, kuriam reikia ne tik specifinių medžiagų, sudėtingo, kruopštaus rankų darbo, bet ir laiko. Šios faksimilės sukūrimas truko dvejus metus. Kūrėja pasakojo, kad norėjo išgauti tokio pat šiurkštumo popierių, kad kiekvienas, skaitantis knygą, pajustų tą popieriaus šiugždėjimą, kaip ir vartant originalą, patirtų tą patį atradimo, autentikos jausmą, kokį patyrė ji pati, galėdama paliesti originalą.
Paklausta apie ateities planus sakė, kad knygų yra daug, norų daug, bet dabar nori pailsėti. Turi silpnybę ne Lietuvoje leistoms, bet Lietuvai, jos istorijai reikšmingoms knygoms, tad galbūt kitas darbas bus kaip tik toks.
Nijolė Bulotaitė
2025-05-26