Beveik visą vasarą, net iki rugpjūčio 8 dienos, VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje veikia netradicinė italų menininko paroda „Giuseppe Zevola: Ex Libris“.
Ši paroda – kitas žvilgsnis į senąją knygą. Joje tarsi susijungia praeitis ir dabartis.
Filosofas, poetas, performansų kūrėjas, tapytojas G. Zevola išgarsėjo skaitydamas Džordano Bruno mistiką, rengdamas instaliacijas, parodas visame pasaulyje.
Parodos kuratorė menotyrininkė Jolita Liškevičienė pristatydama parodą pabrėžė, jog tai – įvietinto meno paroda-instaliacija, sukurta specialiai šiai salei, kurios visi elementai tampa jos sudedamąja dalimi. Dailininkas kuria šiuolaikinio pasaulio atspindžius istorijos ir laiko tęstinume. Į savo sukurtus koliažus įjungia senųjų Vilniaus universiteto bibliotekos knygų iliustracijų fragmentus, o jų atspindžiuose matome ne tik salės freskas, bet ir pačius save.
Giuseppe Zevola tvirtino, jog jam didelė garbė pristatyti čia savo kūrinius. „Tai – jau antra paroda Lietuvoje ir galbūt bus trečia kitų metų pabaigoje M. K. Čiurlionio muziejuje. Jie kasmet kvies vieną menininką iš įvairių šalių pagal FLUXUS koncepciją, ir aš būsiu pirmas, atstovausiu Italijai. Man senos knygos ir rankraščiai labai svarbūs. Lankiausi Vilniaus universiteto bibliotekoje du ar tris kartus ir pasirinkau knygas, kad galėčiau prie jų padėti savo darbus. Visos knygos iš VU bibliotekos. Tai – pirma tokia paroda, nors kažką panašaus dariau ir Neapolio banke. Šioje salėje jaučiuosi esąs labai geroje aplinkoje“, – pasakojo menininkas. Atidarydamas parodą jis palinkėjo, kad ji įžiebtų smalsumą.
Paklausta apie pažintį ir ryšius su italų menininku parodos kuratorė menotyrininkė Jolita Liškevičienė tvirtina, jog šį menininką rado jos knygos. G. Zevola nuo seno draugavo su Jonu Meku, būdamas Vilniuje rado J. Liškevičienės knygą apie XVII a. knygų iliustracijas, o tada jie susipažino per prof. Arvydą Pacevičių. Kažkuriuo metu jis pamatė P. Smuglevičiaus salę ir išreiškė norą čia sukurti instaliaciją. Jam ta aplinka pasirodė labai artima, pradėjo ieškoti vaizdų, kaip ši salė atrodė anksčiau. „Giuseppe Zevola pats yra dirbęs su senomis knygomis. Neapolio banko archyve jis ieškojo archyvinių knygų paraštėse pripieštų pastabų, išleido knygą „Nuobodulio malonumai“. Jis spaudžia savo kūrinius ant blizgių paviršių, tada jie gaudo atspindžius. Jo tikslas – kad apžiūrint kūrinius per atspindžius matytųsi lubų freskos. Taigi, jo kūriniuose dalyvauja ir salės interjeras“, – teigė J. Liškevičienė.
Dailėtyrininkė pabrėžė, jog menininkas mėgsta instaliacijas, pasaulio universumą, kai viskas tarpusavyje jungiasi. Tai – galbūt pirma tokia šiuolaikinio menininko intervencija Vilniaus universiteto bibliotekoje, bet paroda glaudžiai susijusi su pastato istorija, struktūra. „Man patinka, kad jis ima vaizdus iš VU bibliotekos senųjų spaudinių, dengia juos Neapolio ar kitais vaizdais, kitais kultūriniais, šiuolaikiniais artefaktais ir kuria meninę visumą. Mūsų knygos dalyvauja jo sukurtame pasaulyje.“
Anot J. Liškevičienės, paroda ne tik perteikia praeitį, bet ir liudija glaudžius šiandieninius kultūrinius, meninius, mokslinius, žmogiškuosius ryšius. Paroda turėtų ne tiek stebinti, kiek teikti džiaugsmą.
Giuseppe Zevolai šią parodą įrengiant talkino ir prireikus vertėjavo Sebastianas Mekas, Jono Meko, artimo menininko draugo, sūnus. Jis prisipažino, jog Zevola daugiau kartų už jį lankėsi Lietuvoje. Abu per tėvą tapo gerais draugais, ir Sebastianas kartais menininkui padeda rengiant parodas.
Atidarydama parodą VU bibliotekos Informacijos paslaugų departamento direktorė dr. Marija Prokopčik pabrėžė, kad ši paroda skiriasi nuo tradicinių parodų, nors ir joje matome bibliotekoje saugomus dokumentus. Parodos idėja buvo suformuluota dar prieš pandemiją, bet teko ją atidėti. Paroda skirta ir Neapolio miesto 2500 metų jubiliejui, yra įtraukta į renginių programą. O mūsų biblioteka švenčia 455-ąsias įkūrimo metines. Tai – simbolinis dviejų kultūrų dialogas. Direktorė džiaugėsi, kad prie parodos rengimo prisidėjo ne tik VU biblioteka, bet ir Vilniaus dailės akademija, Italijos Respublikos ambasada, Italų kultūros institutas.
Naujieną pateikė N. Bulotaitė
2025-07-09