Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje atidaryta rankraščių paroda „Taisanti ranka“, skirta Filologijos fakultete vykusiai tarptautinei mokslinei konferencijai „Genesis – Vilnius 2025“.
Ar tokia specifinė, mokslinė parodos tema pritrauks daugiau susidomėjusių lankytojų? Ką įdomaus joje galima pamatyti? Ta proga nutarėme pakalbinti Rankraščių skyriaus vyresnįjį bibliotekininką Paulių Bagočiūną, aktyviai rengusį šią parodą su kolegomis ir kolegėmis.
Bibliotekininkas teigė, jog tokia paroda buvo profesoriaus Pauliaus Subačiaus sumanymas. Profesorius norėjo, kad būtų eksponuojami rankraščiai su matomais taisymais, pakeitimais, perrašymais.
Didžiausias iššūkis buvo, kaip siauram specialistų ratui skirtą labai specifinę parodą pritaikyti eksponuoti ilgesniam laikui. Kilo mintis parodyti žymiausių Lietuvos rašytojų, kultūros veikėjų, mokslininkų rankraštinius dokumentus, atskleidžiančius jų kaitą. Paroda tarsi padalinta į dvi dalis. Vienoje pusėje daugiau grožinės literatūros kūrinių, o kitoje – mokslo ir publicistikos darbai. Daugiau dėmesio skirta įvairiems redagavimo būdams, praktikoms. Paroda nėra išdėstyta chronologine tvarka, labiau tekstologiniu principu.
Pirmasis eksponuojamas spaudinys – Mykolo Kleopo Oginskio „Atsiminimai“. Tai – unikalus egzempliorius, papildytas rankraštiniais tekstais, kuriuos M. K. Oginskis diktavo savo sekretoriui, norėdamas įtraukti į jau išleistą memuarų knygą atsiminimų, skirtų artimiausiems žmonėms. Šalia – profesoriaus mediko Jozefo Franko atsiminimų rankraštis, diktuotas sekretoriui, išmargintas pataisymais. Greta – kalbininko Jono Jablonskio atsiminimai apie jaunystę. Ypatingo dėmesio visada sulaukia Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėlyje“, vienas žinomiausių grožinių kūrinių. Dokumente matyti pavadinimo, herojaus vardo keitimai. Vienas pirmųjų šio rankraščio skaitytojų buvo Vincas Krėvė, rekomendavęs išleisti kūrinį. Toliau rasime Prano Mašioto rankraštį su leidėjų pastabomis, Antano Vienuolio, Ievos Simonaitytės mašinėle užrašytus ir taisinėtus tekstus. Vienas garsiausių kūrinių – Antano Škėmos „Balta drobulė“. Vitrinoje – ir Balio Sruogos drama „Milžino paunksmė“, rašyta Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms, tikintis laimėti literatūrinį konkursą. B. Sruoga nuotraukoje matomas prie prašmatnaus automobilio, už kurį tikėjosi sumokėti gavęs premiją. Deja, jam teko tenkintis antrąja vieta. Šalia – poeto Kazio Binkio ranka rašytos eilės, Vinco Krėvės ankstyvoji kūryba, Jurgio Baltrušaičio eilės rusų kalba, išeivijos poetai Antanas Vaičiulaitis, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Juozas Tysliava. Eksponuojamas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio rankraštis. Nors tekstas rašytas jo žmonos Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės ranka, natas užrašė pats M. K. Čiurlionis. Visų rašytojų nevardinsime, bet norisi paminėti Povilo Višinskio globojamų autorių rankraščius: Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Lazdynų Pelėdos. Pastarosios kūriniai, perrašyti Višinskio ranka.
Iš kairės: V. Mykolaitis-Putinas, fragmentas iš Altorių šešėly [Nica, 1931]; A. Škėma, fragmentas iš Balta drobulė [B. v., 1952–1954].
Antroje parodos dalyje – Kazimiero Būgos, Jono Biliūno, Kazio Griniaus straipsniai su redaktorių taisymais, Povilo Višinskio rankraštis, Antano Vienuolio romano rankraštis su cenzorių nurodymais, kaip rašyti romaną. Čia – ir Jono Basanavičiaus rankraščiai, atsiminimai, rektoriaus Jono Kubiliaus matematikos vadovėlio rankraštis, „Aleksandrynas“ – milžiniškas Vaclovo Biržiškos darbas, redaguotas jo brolių Mykolo ir Viktoro, Simono Daukanto paskutinio Lietuvos istorijos darbo rankraštis su papildymais apie vaidilutes.
Parodos lankytojams pateikti keli įdomesni rankraščių pavyzdžiai, kai labai taupomas popierius arba kai net pusė puslapio paliekama pastaboms rašyti.
Paulius Bagočiūnas džiaugiasi, kad turėjo didelę laisvę pasirinkti tuos rankraščius, kurie atrodė įdomiausi. Konferencijos dalyviai labai domėjosi paroda, buvo pasiūlymų išsaugoti šią parodą skaitmeninės kolekcijos pavidalu arba išleisti atskirą leidinį.
Paroda „Taisanti ranka“ veiks P. Smuglevičiaus salėje du mėnesius, iki lapkričio 28 d.
Nuotraukoje: Paulius Bagočiūnas (asmeninio archyvo nuotr.)
Nijolė Bulotaitė
2025-10-16