Spalio 22 d. vyko tarptautinė atvirojo mokslo konferencija „Atvirasis mokslas šiandien ir rytoj“ (Open Science Today and Tomorrow), kurios metu buvo paskelbti Vilniaus universitete (VU) organizuoto konkurso, skirto bendruomenės nariams už reikšmingą indėlį į atvirąjį mokslą apdovanoti, nugalėtojai. VU skatinimo už reikšmingą indėlį į atvirąjį mokslą konkursas sulaukė 14 paraiškų, nominuoti darbai yra labai įdomūs ir reikšmingai prisidedantys prie atvirojo mokslo idėjų įgyvendinimo ir atvirojo mokslo kultūros kūrimo VU. Dalyviai buvo nominuoti už išskirtinę veiklą trijose kategorijose: Atvirumas mokslinėje veikloje, Visuomenės įtraukimas į mokslinių tyrimų procesą ir Atvirojo mokslo poveikis.
Konkursui buvo dedikuota viena iš atvirosios prieigos savaitės metu spalio 22 d. organizuotos tarptautinės konferencijos „Atvirasis mokslas šiandien ir rytoj“ sesijų. Joje nominantai pristatė savo projektus ir darbus, reikšmingai prisidedančius prie atvirojo mokslo idėjų įgyvendinimo VU ir skatinančius atvirumą moksliniuose tyrimuose.
Konkurso komisijos pirmininkė VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė paskelbė nugalėtojus.
Atvirumo mokslinėje veikloje kategorijoje nominuoti 5 mokslininkai ir jų komandos:
Dr. Margaux L. C. Depaermentier, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, podoktorantūros stažuotoja. Už straipsnio „Cultural diversity shaped neolithic subsistence in the Carpathian Basin“ publikavimą. Straipsnis buvo paskelbtas Deimantinės atvirosios prieigos formatu, todėl yra laisvai prieinamas internete. Be to, visi tyrimų duomenys, įskaitant naujai sukurtus izotopų duomenis, buvo viešai prieinami papildomuose rinkiniuose ir yra integruojami į pasaulinę atvirosios prieigos duomenų bazę „IsoArch“, siekiant, kad duomenis galima būtų pakartotinai panaudoti ir lengvai rasti. Tyrime aplinkos ir klimato modeliavimui bei statistinei analizei buvo naudojama ir atviro kodo programinė įranga („R Software“), viešai prieinama, taip užtikrinant tyrimų skaidrumą ir atkuriamumą.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto tyrėjų kolektyvas, vadovaujamas prof. dr. Vidmanto Aleknos, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto vyriausiojo darbuotojo. Už mokslinius tyrimus senėjimo molekulinės biologijos ir biogerontologijos srityje 2024–2025 mokslo metais. Kolektyvas aktyviai dalijosi duomenimis ir metodologija atviros prieigos platformose (MIDAS, „Prospero“, „FigShare“), sukūrė viešą tinklalapį, viešino tyrimų rezultatus Universiteto tinklalapyje, socialiniuose tinkluose ir tarptautinėse konferencijose, publikuojami atvirosios prieigos straipsniai. Visa tai užtikrino duomenų atkuriamumą, skaidrumą ir viešą prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų.
Oleksii Chalyi, Kauno fakultetas, Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas, laboratorijos asistentas. Už atvirojo mokslo principų įgyvendinimą skelbiant mokslinių tyrimų rezultatus atvirosios prieigos žurnaluose ir užtikrinant, kad moksliniai metodai, rezultatai ir išvados būtų laisvai prieinami mokslo bendruomenei ir visuomenei, stiprinant atvirumo kultūrą kibernetinio saugumo srityje.
Dr. Marine Morvan, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedra, vyresnioji mokslo darbuotoja. Už vartotojo sąsajos, naudojančios „R/Shiny“, sukūrimą netiksliniams paleoproteomikos duomenims. Ši sąsaja taikoma automatizuotam biologiniam archeologinių tyrimų metu rastų palaikų lyties nustatymui. Ji leidžia atlikti senovinių kaulų ir dantų molekulinę analizę, siekiant nustatyti rūšis ir biologinę lytį, įveikiant tradicinių morfologinių metodų ir brangios senovinės DNR analizės ribotumą. Dr. Morvan sukurta programinė įranga yra prieinama atvirosios prieigos saugykloje „GitHub“ (kategorijos laimėtoja).
Aušra Kudirkaitė, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė. Už atvirosios prieigos principų viešinimą.
Atvirojo mokslo poveikio kategorijoje nominuoti 4 mokslininkai ir jų komandos:
Dr. Aleksandra Lezgovko, Vilniaus universiteto Verslo mokykla, buvo nominuota už atvirojo mokslo iniciatyvas, įskaitant skaitmeninę asistentę „Aleksandra.AI“, kuri padeda studentams ir plačiajai auditorijai savarankiškai mokytis apie rizikos valdymą ir draudimą. Taip pat ji skleidžia mokslo idėjas viešai per straipsnius, diskusijas ir edukacines veiklas, didindama finansinį raštingumą Lietuvoje.
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Didaktikos centras buvo nominuotas už inovatyvias chemijos ir geografijos mokytojų profesinio tobulėjimo iniciatyvas, praktinių laboratorinių darbų rengimą bei atvirą erdvę, kurioje mokiniai ir mokytojai gali eksperimentuoti, atrasti ir gilinti žinias. Centras veikia kaip tiltas tarp universiteto ir mokyklos, skatindamas atvirą mokslą ir bendradarbiavimą.
Dr. Mindaugas Šarpis, Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas. Už reikšmingą indėlį įgyvendinant atvirojo mokslo principus ir didinant mokslo žinių prieinamumą. Jis analizavo CERN Didžiojo hadronų greitintuvo duomenis ir buvo atsakingas už LHCb eksperimento „Run1“ atvirųjų duomenų rinkinio, kuris yra laisvai prieinamas visame pasaulyje, parengimą ir paskelbimą. Šių tyrimų paskelbimas prisideda prie mokslinių tyrimų prieinamumo plačiajai visuomenei (kategorijos laimėtojas).
Doktorantė Goda Strikaitė-Latušinskaja ir dr. Paulius Jurčys, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Už savo unikalų atvirojo mokslo projektą, integruojantį personalizuotus dirbtinio intelekto žinių dvynius „Paul AI“ ir „Goda AI“ į studijų procesą. Šie DI dvyniai remiasi dėstytojų akademinėmis publikacijomis ir mokymo patirtimi studentams, teikia 24/7 prieigą prie patikimų akademinių žinių, paverčiant tradicines paskaitas interaktyviomis, personalizuotomis mokymosi patirtimis. Jų darbas buvo plačiai pripažintas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu už aukštojo mokslo inovacijas integruojant dirbtinį intelektą.
Visuomenės įtraukimo į mokslinių tyrimų procesą kategorijoje nominuoti 5 mokslininkai ir jų komandos:
Tomas Riklius, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, asistentas. Nuo 2022 metų portale lrt.lt savanoriškais pagrindais organizuoja Antikos žinių viktoriną, skirtą moksleiviams ir visiems Antika besidomintiems asmenims. Jo inicijuota ir organizuojama viktorina didina visuomenės įsitraukimą ir supratimą apie Klasikines studijas ir jų svarbą Lietuvos bei Vakarų Europos kultūrai; susieja antikinius reiškinius su šiandieninėmis aktualijomis ir sukuria platformą žaidimo forma mokytis apie Antikos kultūrą ir jos palikimą.
Dr. Aleksandra Lezgovko, Vilniaus universiteto Verslo mokykla. Už skaitmeninės asistentės „Aleksandra.AI“ kūrimą, kuri leidžia studentams ir plačiajai visuomenei savarankiškai mokytis apie rizikos valdymą ir draudimą. Ji taip pat aktyviai skleidžia mokslo idėjas viešais straipsniais ir edukacinėmis veiklomis, didindama finansinį raštingumą ir tvarumo supratimą Lietuvoje.
Rytų Europos žydų istorijos ir kultūros tyrimų centras (VU Istorijos fakultetas). Už žydų istorijos ir kultūros populiarinimą visuomenėje, Holokausto aukų ir gelbėtojų atminimo skatinimą bei įgalinimą. Centras rengia viešas paskaitas, organizuoja parodas ir edukacines veiklas, taip pat prisideda prie atminties iniciatyvų Lietuvoje.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Astrospektroskopijos ir egzoplanetų grupė. Astrospektroskopijos ir egzoplanetų grupė buvo nominuota atvirojo mokslo konkursui už aktyvų visuomenės įtraukimą į mokslinę tiriamąją veiklą, tarpdisciplininį bendradarbiavimą, atvirojo mokslo idėjų sklaidą ir populiarinimą visuomenėje bei Vilniaus universiteto bendruomenėje. Grupė išsiskiria tarptautiškumu, taiko FAIR duomenų principus, rengia viešus renginius ir nuolat įtraukia visuomenę į savo veiklą (kategorijos laimėtojai).
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto koordinuojamo tarptautinio „Horizon Europe“ programos „Twinning“ projekto „Facing the Past. Public History for a Stronger Europe“ (EUROPAST) komanda, vadovaujama prof. dr. Violetos Davoliūtės, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto profesorės. EUROPAST projekto komanda nominuota už išskirtinį indėlį į atvirojo mokslo ir piliečių mokslo praktikas. Tyrėjai įtraukė visuomenę į mokslinį tyrimą apie visuomenės istoriją Lietuvoje ir Europoje šiais būdais: 1) aktyviai įtraukdami beveik 60 visuomeninės istorijos praktikų į tyrimo eigą per praktinius seminarus, suteikdami jiems galimybę tapti mokslo bendrakūriais; 2) vykdydami plačią komunikacinę kampaniją (tinklalaides, viešus renginius, konferencijas), kuri skatino mokslininkų, praktikų bei visuomenės bendradarbiavimą ir didino pasitikėjimą mokslu. Projekto metu sukurta 30 interviu kolekcija apie visuomeninės istorijos praktikas tapo prieinama visuomenei MIDAS platformoje (kategorijos laimėtojai).
Renginio akimirkos (nuotr. aut. Ugnius Bagdonavičius):
Renginio įrašą rasite spustelėję šią nuorodą.
2025-10-28