Spalio 22 dieną Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyko tarptautinė konferencija „Atvirasis mokslas šiandien ir rytoj“ (Open Science Today and Tomorrow), subūrusi mokslininkus, tyrėjus ir akademinės bendruomenės atstovus iš įvairių šalių.
Konferencijos metu buvo diskutuota apie dabartines atvirojo mokslo tendencijas ir ateities raidos kryptis.
Sveikinimo žodžiais renginį pradėjo VU mokslo prorektorius prof. dr. Gintaras Valušis ir VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.
VU mokslo prorektorius prof. dr. Gintaras Valušis ir VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė sveikina susirinkusiuosius
Konferencijos moderatorė dr. Monika Mačiulienė, Piliečių mokslo asociacijos Lietuvoje vadovė, koordinavo diskusijas, kuriose atsispindėjo įvairios su atviruoju mokslu susijusios temos.
Majos Hoić iš Kroatijos Vystymosi ir tarptautinių ryšių instituto (IRMO) pranešimas „Mapping Open Science Policies in the EU“ atskleidė, kaip skirtingos šalys narės formuoja savo atvirojo mokslo politiką ir kokius iššūkius jos patiria. Hoić pabrėžė, kad sėkmingas atvirojo mokslo politikos įgyvendinimas reikalauja ne tik aukščiausio lygio politinio palaikymo, bet ir aktyvaus mokslininkų bendruomenės dalyvavimo.
Jeroen Bosman iš Utrechto universiteto (Nyderlandai) pranešime „Resilient Open Science: weathering the storm with policies, infrastructures and communities“ pristatė, kaip atvirasis mokslas gali prisitaikyti prie įvairių politinių ir ekonominių kontekstų.
Julija Baniukevič iš Lietuvos mokslo tarybos pristatė OPUS ambasadorių tinklą. Jos pranešimas „The OPUS Ambassadors Network: Building Researcher-Led Open Science Policy in Lithuania“ atskleidė, kaip mokslininkų vadovaujama iniciatyva gali formuoti nacionalinę atvirojo mokslo politiką iš apačios į viršų.
Jane Buggle iš Airijos meno, dizaino ir technologijų instituto pristatė Deimantinės atvirosios prieigos leidybos modelio plėtrą Airijoje. Savo pranešime „Advancing Diamond Open Access Publishing in Ireland“ ji papasakojo, kaip Airijos atvirosios prieigos leidėjų bendruomenė formuoja alternatyvų komercinei mokslo leidybai modelį.
Dr. Renate Voget iš Makso Weberio fondo (Vokietija) pranešime „Shaping the Future of Open Science: The SeDOA Approach to Diamond Open Access in Germany and Europe“ pristatė vokišką požiūrį į atvirojo mokslo infrastruktūros plėtrą.
Vygintas Aliukonis ir prof. dr. Eugenijus Gefenas iš Vilniaus universiteto pristatė pranešimą „Connecting open science with research ethics“, kuriame nagrinėjo sudėtingus etinius klausimus, kylančius dėl duomenų atvirumo ir tyrimų skaidrumo, kokių iššūkių kyla derinant atvirojo mokslo principus su tyrimų etikos reikalavimais, ypač kai kalbama apie jautrių duomenų apsaugą ar dalyvių privatumą. Šie klausimai ypač aktualūs medicinos ir socialinių mokslų srityse.
Sakshi Anand iš Maynooth universiteto (Airija) pristatė neįprastą pranešimą „Harmonising Education for Sustainable Development: Exploring Bioeconomy through Music“, kuris parodė, kaip kūrybiniai metodai gali padėti populiarinti mokslinius principus.
Gintarė Kriaučiūnaitė-Lazauskienė iš Vilniaus universiteto pristatė pranešimą „Open Science in Marketing Research: Bridging the Eight Pillars and the Scientific Method“, kuris atskleidė atvirojo mokslo principų taikymą verslo tyrimų srityje.
Dr. Liise Lehtsalu iš RDA Europe diskusijoje „Global Collaboration, European Implementation: RDA Europe driving Open Science“ pristatė europinės mokslo duomenų infrastruktūros plėtros kryptis.
Laetitia Bracco iš Lotaringijos universiteto (Université de Lorraine, Prancūzija) pristatė „Discovering the Principles of Open Science Monitoring“ metodikas, kurios leidžia stebėti ir vertinti atvirojo mokslo iniciatyvų poveikį. Šie metodai ypač svarbūs politikos formuotojams ir mokslo administratoriams.
Atvirojo mokslo principų taikymas praktikoje, kaip parodė konferencijos pranešėjai ir vykusios diskusijos, reikalauja subalansuoto požiūrio – būtina suderinti technologinius sprendimus su politinėmis iniciatyvomis. Norint sėkmingai įdiegti šiuos principus mokslinėje veikloje ypač svarbus mokslo bendruomenės aktyvus dalyvavimas ir įsitraukimas į šį procesą.
Renginio akimirkos (nuotr. aut. Ugnius Bagdonavičius):
Renginio įrašą rasite spustelėję šią nuorodą..
2025-10-28